Jeigu nori tapti šauliu, kreipkis į artimiausią šaulių padalinį (kuopą arba apskrities šaulių rinktinę).

Sąjungos nariai

1. Šauliais gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai.

2. Sąjungos nariai vadinami šauliais. Jie skirstomi į jaunuosius šaulius ir šaulius.

3. Šauliais negali būti asmenys:
1) jaunesni kaip 11 metų;
2) kuriems teismine tvarka apribotas veiksnumas;
3) dalyvavę veikloje, nukreiptoje prieš Lietuvos valstybę;
4) teisti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, jeigu teistumas nėra išnykęs įstatymų nustatyta tvarka;
5) tarnavę krašto apsaugos, vidaus reikalų arba valstybės saugumo sistemose ir atleisti iš jų už šių tarnybų statutų ar etikos pažeidimus.

 Priesaika

1. Kiekvienas asmuo, stodamas į Sąjungą, prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai.

2. Šaulio priesaikos bei jaunojo šaulio iškilmingo pasižadėjimo tekstą ir priėmimo į Sąjungos narius bei pašalinimo iš jų tvarką nustato Sąjungos statutas.

Iš LR Šaulių sąjungos įstatymo, ketvirtojo skirsnio, 18–19 straipsnių

Šaulių teisės ir pareigos

88. Šaulys yra Lietuvos nepriklausomybės saugotojas ir gynėjas, pasiryžęs kilus grėsmei, negailėdamas gyvybės, ginti ir saugoti Lietuvos Respubliką ir jos piliečius, dėti visas pastangas, kad nesulaužytų duotos priesaikos. Šaulys privalo:
88.1. aktyviai dalyvauti Sąjungos veikloje pagal pomėgius ir galimybes, vykdyti visus vadovybės įsakymus;
88.2. dalyvauti kovinio rengimo užsiėmimuose, stropiai mokytis karinių ir kitų programose numatytų dalykų, plėsti savo žinias ir ugdyti įgūdžius;
88.3. gerai žinoti savo pareigas, būti deramai susipažinęs su Lietuvos Respublikos šaulių sąjungos įstatymu ir statutu bei kitais vidaus tvarką, drausmę ir veiklą reglamentuojančiais dokumentais;
88.4. žodžiu ir darbu padėti kitiems šauliams, sulaikyti juos nuo blogio, gelbėti pavojuje ir mūšyje;
88.5. branginti Sąjungos vardą ir garbę, visur ir visada elgtis pavyzdingai ir atminti, kad iš jo elgesio sprendžiama apie Sąjungą, griežtai laikytis bendrųjų visuomenės ir mandagumo taisyklių;
88.6. dėvėti tvarkingą Sąjungos nario uniformą, kaip reikalauja uniformos dėvėjimo taisyklės;
88.7. mokėti stojamąjį mokestį ir mėnesinį nario mokestį, kuriuos nustato kuopos valdyba ar atskirojo būrio šaulių susirinkimas. Garbės ir jaunieji šauliai atleidžiami nuo nario mokesčio, o jaunieji šauliai - ir nuo stojamojo mokesčio. Kuopos valdybos sprendimu nuo nario mokesčio gali būti atleidžiami ir kiti šauliai;
88.8. saugoti jam patikėtą turtą ir ginklą, žinoti jo numerį;
88.9. saugoti valstybės ir Sąjungos paslaptis, su jomis susijusius dokumentus ir daiktus;
88.10. išmanyti Lietuvos istoriją, mylėti ir gerbti savo kalbą, tautos papročius ir tradicijas.

89. Šauliai negali atstovauti Sąjungai mitinguose, susirinkimuose ar žiniasklaidos priemonėse, jeigu tai nėra suderinta su Sąjungos ar rinktinės vadovybe.

90. Šauliai turi teisę:
90.1. atstovauti savo padaliniui suvažiavimuose ir susirinkimuose;
90.2. būti išrinkti į visų lygių – Sąjungos, rinktinės, kuopos – renkamus organus ir rinkti į juos kitus. Šaulys gali būti išrinktas tik į vieną to paties lygio Sąjungos renkamą organą;
90.3. teikti pasiūlymus dėl Sąjungos ir jos padalinių veiklos, valdymo, struktūros gerinimo;
90.4. dėvėti šaulio uniformą ir nešioti šaulio ženklą bei kitus priklausančius aksesuarus;
90.5. nepažeisdami subordinacijos, Sąjungos reikalais kreiptis į Sąjungos vadą, savo rinktinės vadą, Centro ir rinktinių valdybas, Garbės teismą.

Priesaika

96. Įstoję į Sąjungą asmenys prisiekia Lietuvos Respublikai – suaugusieji (nuo 18 metų) duoda šaulio priesaiką, o 12–17 metų (įskaitytinai) jaunuoliai (-ės) – iškilmingą jaunojo šaulio pasižadėjimą.

97. Šaulio priesaikos tekstas:
„Aš, (vardas, pavardė), Jūsų akivaizdoje prisiekiu Lietuvos valstybei, negailėdamas(-a) jėgų ir gyvybės ginti Jos Laisvę ir Nepriklausomybę.
Pasižadu vykdyti Šaulių sąjungos nario pareigas, laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir šaulių etikos, tiksliai vykdyti vadovybės įsakymus.
Pasižadu saugoti man patikėtas paslaptis ir nepasiduoti jokiems Lietuvos priešų kėslams, rūpintis Lietuvos Respublikos gerove ir visur elgtis, kaip dera doram, drausmingam ir narsiam šauliui.
Tepadeda man Dievas“.
(Prisiekti galima ir be paskutinio sakinio.)

98. Jaunojo šaulio pasižadėjimo tekstas:
„Aš, (vardas, pavardė), Jūsų akivaizdoje iškilmingai pasižadu sąžiningai vykdyti Šaulių sąjungos nario pareigas, stropiai rengtis ginti Lietuvos Laisvę ir Nepriklausomybę.
Pasižadu laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir šaulių etikos, tiksliai vykdyti savo vadovybės įsakymus.
Pasižadu rūpintis valstybės gerove ir dirbti jos labui, visur ir visada elgtis, kaip dera doram, drausmingam ir narsiam šauliui“.

99. Asmenys, prisiekę Lietuvos Respublikai tarnaudami Lietuvos kariuomenėje ar kaip kariai kitomis aplinkybėmis, nuo šaulio priesaikos atleidžiami. Kario priesaika prilygsta šaulio priesaikai.

100. Rikiuotės šauliai, kurie nėra tarnavę Lietuvos Respublikos kariuomenėje ar prisiekę Lietuvos Respublikai kaip kariai kitomis aplinkybėmis, duoda kario priesaiką. Šaulio priesaika neprilygsta kario priesaikai. Šaulio priesaikos rikiuotės šauliui duoti nereikia. Kario priesaika duodama Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.

101. Priesaikos diena skelbiama Sąjungos ar rinktinės vado įsakymu, o jaunojo šaulio pasižadėjimo diena – padalinio vado įsakymu. Priesaikos ir iškilmingo pasižadėjimo ceremonija vyksta iškilmingoje aplinkoje.

102. Prisiekiama Sąjungos, rinktinės vadovybės ar padalinio vado akivaizdoje prie Sąjungos ar rinktinės kovinės vėliavos. Jaunojo šaulio pasižadėjimas gali būti duotas prie Šaulių vėliavos.

103. Duodantieji priesaiką (pasižadėjimą) išsirikiuoja atskirai arba savo padalinio pirmosiose eilėse. Įnešama vėliava.

104. Priesaiką priimantis pareigūnas primena šauliams priesaikos (pasižadėjimo) reikšmę ir atsakomybę už jos sulaužymą.

105. Po kalbos komanduojama „laisvai“ ir pradedama priesaika.

106. Priesaikos tekstas gali būti skaitomas kiekvieno duodančiojo priesaiką arba visų kartu.

107. Jeigu priesaikos tekstas skaitomas pavieniui, laikomasi šios tvarkos:
107.1. kviečiamas pagal sąrašą asmuo išeina priešais rikiuotę ir garsiai perskaito priesaikos tekstą;
107.2. baigęs skaityti, asmuo pasirašo priesaikos lapelyje;
107.3. asmuo prieina prie vėliavos, nusiima galvos apdangalą, priklaupia ir pabučiuoja vėliavą, po to atsistoja į savo vietą rikiuotėje;
107.4. prisiekusiam ir pabučiavusiam vėliavą asmeniui gali būti įteiktas Sąjungos nario bilietas ir Sąjungos ženklas.

108. Jeigu priesaikos tekstas skaitomas visų kartu, laikomasi šios tvarkos:
108.1. priesaiką priimantis pareigūnas komanduoja „priesaikai pasirengt“. Duodantieji priesaiką sustoja „ramiai“, pakelia dešinę ranką su dviem ištiestais pirštais (smiliumi ir didžiuoju);
108.2. pareigūnas skaito dalimis priesaikos tekstą, o duodantieji priesaiką garsiai kartoja;
108.3. baigus skaityti priesaiką, visi pagal sąrašą kviečiami priimančio priesaiką pareigūno ir atlieka veiksmus, nurodytus 107.2–107.4 punktuose.

109. Priesaiką davusius šaulius gali pašventinti kapelionas (kunigas). Prisiekusieji nusiima galvos apdangalus, priklaupia. Kapeliono (kunigo) pašventinti visi vėl atsistoja ir užsideda galvos apdangalus. Kapelionas (kunigas) juos sveikina.

110. Po kapeliono (kunigo) prisiekusius šaulius sveikina priesaiką priėmęs pareigūnas.

111. Priesaikos lapus pasirašo priesaiką priėmęs pareigūnas. Jie dedami į šaulių asmens bylas.

Iš Lietuvos šaulių sąjungos statuto