+370 37 22 65 84 [email protected]

Spalio 20 dieną Lietuvos šaulių sąjunga kartu su Varšuvos saugumo forumo organizatoriais rengia Lietuvos nacionalinio saugumo konferenciją 2021, kuri vyks Valdovų rūmuose, Vilniuje.
Plačiau

TAPK ŠAULIU

Skaičiuojame jau 100 metų nuo įkūrimo

1919-ųjų rugsėjo 15 d. oficialiai įteisinta Lietuvos šaulių sąjungos veikla. Organizacija tapo viena didžiausių Lietuvoje, kuri 1939 metų pabaigoje vienijo 62 tūkstančius šaulių

TAPK ŠAULIU

Tikime, kad vaikai - Lietuvos ateitis

vienas svarbiausių organizacijos tikslų – Lietuvos jaunimo patriotiškumo ugdymas. Jaunieji šauliai yra svarbūs šauliškų tradicijų puoselėtojai ir skleidėjai visuomenėje
TAPK ŠAULIU

Vienijame apie 11 000 narių visoje Lietuvoje!

Prisijunk prie Šaulių sąjungos, tobulink žinias, kurios yra svarbios Lietuvos gynybai.

TAPK ŠAULIU

Šauliai kviečia Lietuvą sportuoti

Europos sporto savaitė jau prasidėjo ir kaip tapo įprasta, šauliai dar aktyviau ima leisti laiką lauke ir kviečia tai daryti visus aplinkinius. Nuo rugsėjo 23 d. iki rugsėjo 30 d. šaulių rinktinės organizuos kliūčių ruožus ne tik šauliams, bet ir...
DAUGIAU
Visos naujienos

Paaiškėjo Jaunųjų šaulių sporto žaidynių nugalėtojai

Rgs 19, 2021

Pasibaigė paskutinė sporto žaidynių diena – ji visada būna paženklinta nugalėtojų džiaugsmo šūksniais ir šypsenomis. Šiandien, iškilmingoje rikiuotėje paaiškėjo, kas tapo nugalėtojais. Didžiausi sveikinimai Žemaitijos šaulių 8-osios rinktinės jaunųjų šaulių komandai,...

Skaityti daugiau

Pratybos – svarbi įgūdžių formavimo dalis

Rgs 19, 2021

Karaliaus Mindaugo šaulių 10-osios rinktinės šauliai vykdė pratybas, kurių metu buvo tikrinamos rinktinės ryšio ir padalinių galimybės susirinkti, gavus iškvietimą ir vykdyti tolimesnes užduotis. Po pratybų rinktinės vadas mjr. Mindaugas Sakalauskas džiaugėsi, kad...

Skaityti daugiau

Renginiai ir jų akimirkos

Calendar of Renginiai

Pr Pr

A An

T Tr

K Kt

Pn Pn

Š Št

S Sk

2 renginiai,

Turi rekomenduojamą renginiai

1919 m. po sėkmingos Zarasų operacijos Lietuvos kariuomenė galutinai išvijo bolševikų Raudonąją armiją iš Lietuvos teritorijos.

Turi rekomenduojamą renginiai

1919 m. po sėkmingos Zarasų operacijos Lietuvos kariuomenė galutinai išvijo bolševikų Raudonąją armiją iš Lietuvos teritorijos.

1 renginys,

1 renginys,

1 renginys,

1 renginys,

2 renginiai,

Turi rekomenduojamą renginiai

1951 m. prie Pabartupio kaimo (Garliavos apylinkė, Kauno r.) žuvo LLKS atstovas užsieniui, vienas iš ginkluotos rezistencijos organizatorių, legendinis Lietuvos partizanas Juozas Lukša-Daumantas.

Turi rekomenduojamą renginiai

1951 m. prie Pabartupio kaimo (Garliavos apylinkė, Kauno r.) žuvo LLKS atstovas užsieniui, vienas iš ginkluotos rezistencijos organizatorių, legendinis Lietuvos partizanas Juozas Lukša-Daumantas.

0 renginiai,

0 renginiai,

1 renginys,

4 renginiai,

Turi rekomenduojamą renginiai

1991 m. Vytauto Didžiojo karūnavimo dienos proga Šaulių sąjungos, Vytauto Didžiojo karo muziejaus ir „Aukuro“ klubo iniciatyva atgaivinta Vyčio Kryžiaus vėliavos pakėlimo ceremonija muziejaus sodelyje

Turi rekomenduojamą renginiai

1991 m. Vytauto Didžiojo karūnavimo dienos proga Šaulių sąjungos, Vytauto Didžiojo karo muziejaus ir „Aukuro“ klubo iniciatyva atgaivinta Vyčio Kryžiaus vėliavos pakėlimo ceremonija muziejaus sodelyje

Turi rekomenduojamą renginiai

1514 m. Oršos mūšyje LDK didžiojo etmono Konstantino Ostragiškio vadovaujama LDK kariuomenė (30 tūkst. karių) sutriuškino 80 tūkst. Maskvos kunigaikštystės kariuomenę.

Turi rekomenduojamą renginiai

1514 m. Oršos mūšyje LDK didžiojo etmono Konstantino Ostragiškio vadovaujama LDK kariuomenė (30 tūkst. karių) sutriuškino 80 tūkst. Maskvos kunigaikštystės kariuomenę.

2 renginiai,

Turi rekomenduojamą renginiai

1877 m. Šilo Pavėžupio dvare (Kelmės r.) gimė žymi visuomenės veikėja, gydytoja, aktyvi Šaulių sąjungos veikėja, šaulių moterų vadė Marija Putvinskaitė-Žmuidzinavičienė. Mirė 1959 m. gegužės 12 d. Kaune, palaidota Petrašiūnų kapinėse.

Turi rekomenduojamą renginiai

1877 m. Šilo Pavėžupio dvare (Kelmės r.) gimė žymi visuomenės veikėja, gydytoja, aktyvi Šaulių sąjungos veikėja, šaulių moterų vadė Marija Putvinskaitė-Žmuidzinavičienė. Mirė 1959 m. gegužės 12 d. Kaune, palaidota Petrašiūnų kapinėse.

0 renginiai,

1 renginys,

1 renginys,

2 renginiai,

0 renginiai,

3 renginiai,

Turi rekomenduojamą renginiai

1899 m. Šakių apskr., Paežerėlių vlsč., Jokūbonių kaime gimė Lietuvos kariuomenės savanoris, Nepriklausomybės kovų dalyvis, Gelgaudiškių šaulių būrio vadas, ilgametis LŠS Tremtyje Čikagos Vytauto Didžiojo rinktinės pirmininkas, LŠST Centro valdybos pirmininkas (1967-1970), LŠST garbės narys Vladas Išganaitis. Mirė 1993 m. rugpjūčio 2 d. Čikagoje (JAV).

Turi rekomenduojamą renginiai

1899 m. Šakių apskr., Paežerėlių vlsč., Jokūbonių kaime gimė Lietuvos kariuomenės savanoris, Nepriklausomybės kovų dalyvis, Gelgaudiškių šaulių būrio vadas, ilgametis LŠS Tremtyje Čikagos Vytauto Didžiojo rinktinės pirmininkas, LŠST Centro valdybos pirmininkas (1967-1970), LŠST garbės narys Vladas Išganaitis. Mirė 1993 m. rugpjūčio 2 d. Čikagoje (JAV).

1 renginys,

2 renginiai,

Turi rekomenduojamą renginiai

1920 m. įsteigtas LŠS fronto štabas, vadovavęs 5 šaulių lauko štabams. LŠS fronto štabo viršininku paskirtas Matas Šalčius.

Turi rekomenduojamą renginiai

1920 m. įsteigtas LŠS fronto štabas, vadovavęs 5 šaulių lauko štabams. LŠS fronto štabo viršininku paskirtas Matas Šalčius.

3 renginiai,

Turi rekomenduojamą renginiai

1865 m. Rusijos imperijos valdžia uždraudė spausdinti, įvežti iš užsienio ir platinti lietuviškus leidinius lotynišku raidynu.

Turi rekomenduojamą renginiai

1865 m. Rusijos imperijos valdžia uždraudė spausdinti, įvežti iš užsienio ir platinti lietuviškus leidinius lotynišku raidynu.

2 renginiai,

6 renginiai,

Turi rekomenduojamą renginiai

1869 m. Maleišiuose (Anykščių r.) gimė žymus visuomenės veikėjas, rašytojas, 1917 m. Rusijos lietuvių seimo narys, Lietuvių krikščionių demokratų sąjungos steigėjas, tautinio atgimimo puosėlėtojas, vienas iš Šaulių sąjungos įkūrėjų, „Trimito“ redaktorius, LŠS garbės teismo narys kanauninkas Juozas Tumas-Vaižgantas. Mirė 1933 m. balandžio 29 d. Kaune.

Turi rekomenduojamą renginiai

1869 m. Maleišiuose (Anykščių r.) gimė žymus visuomenės veikėjas, rašytojas, 1917 m. Rusijos lietuvių seimo narys, Lietuvių krikščionių demokratų sąjungos steigėjas, tautinio atgimimo puosėlėtojas, vienas iš Šaulių sąjungos įkūrėjų, „Trimito“ redaktorius, LŠS garbės teismo narys kanauninkas Juozas Tumas-Vaižgantas. Mirė 1933 m. balandžio 29 d. Kaune.

Turi rekomenduojamą renginiai

1890 m. Čiudiškiuose (Prienų r.) gimė žymus visuomenės veikėjas, ELTA direktorius, rašytojas, keliautojas, vienas iš Šaulių sąjungos įkūrėjų, pirmasis „Trimito“ redaktorius Matas Šalčius. Mirė 1940 m. gegužės 26 d. Guajaramerine (Bolivija).

Turi rekomenduojamą renginiai

1890 m. Čiudiškiuose (Prienų r.) gimė žymus visuomenės veikėjas, ELTA direktorius, rašytojas, keliautojas, vienas iš Šaulių sąjungos įkūrėjų, pirmasis „Trimito“ redaktorius Matas Šalčius. Mirė 1940 m. gegužės 26 d. Guajaramerine (Bolivija).

Turi rekomenduojamą renginiai

1997 m. Kauno karininkų ramovėje įvyko LŠS dalinių atstovų suvažiavimas, jame LŠS vadu išrinktas kpt. Leonardas Bakaitis.

Turi rekomenduojamą renginiai

1997 m. Kauno karininkų ramovėje įvyko LŠS dalinių atstovų suvažiavimas, jame LŠS vadu išrinktas kpt. Leonardas Bakaitis.

Turi rekomenduojamą renginiai

1990 m. Kaune įvyko pirmieji šaulių būrių ir kuopų vadų kursai, kuriems vadovavo būsimas Lietuvos kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas.

Turi rekomenduojamą renginiai

1990 m. Kaune įvyko pirmieji šaulių būrių ir kuopų vadų kursai, kuriems vadovavo būsimas Lietuvos kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas.

2 renginiai,

Turi rekomenduojamą renginiai

1892 m. Rokiškio apskr. Panemunėlio vlsč. Gineičių kaime gimė visuomenės veikėjas, vienas iš Šaulių sąjungos įkūrėjų, pirmosios LŠS Centro valdybos narys, LŠS priešcheminės ir priešlėktuvinės apsaugos komisijos steigėjas ir vadovas, LŠS garbės teismo narys Matas Žvirėnas. Mirė 1961 m.

Turi rekomenduojamą renginiai

1892 m. Rokiškio apskr. Panemunėlio vlsč. Gineičių kaime gimė visuomenės veikėjas, vienas iš Šaulių sąjungos įkūrėjų, pirmosios LŠS Centro valdybos narys, LŠS priešcheminės ir priešlėktuvinės apsaugos komisijos steigėjas ir vadovas, LŠS garbės teismo narys Matas Žvirėnas. Mirė 1961 m.

2 renginiai,

2 renginiai,

3 renginiai,

Turi rekomenduojamą renginiai

1621 m. ties Chotynu (Dnestro dešiniajame krante) LDK didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus vadovaujama Lietuvos – Lenkijos kariuomenė (70 tūkst. karių) atrėmė turkų ir Krymo totorių kariuomenės (220 tūkst. karių) puolimą. Tą pačią dieną LDK didysis etmonas, vienas žymiausių XVII amžiaus karo vadų Europoje, mirė.

Turi rekomenduojamą renginiai

1621 m. ties Chotynu (Dnestro dešiniajame krante) LDK didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus vadovaujama Lietuvos – Lenkijos kariuomenė (70 tūkst. karių) atrėmė turkų ir Krymo totorių kariuomenės (220 tūkst. karių) puolimą. Tą pačią dieną LDK didysis etmonas, vienas žymiausių XVII amžiaus karo vadų Europoje, mirė.

2 renginiai,

2 renginiai,

Turi rekomenduojamą renginiai

1883 m. Biržų apskr. Pabiržės vlsč. Purviškių kaime gimė žymus politinis ir visuomenės veikėjas, Nepriklausomybės kovų dalyvis, Steigiamojo Seimo ir kelių kadencijų Seimų narys, pirmosios LŠS Centro valdybos narys, vienas iš rezistencijos prieš nacius pradininkų, aktyvus JAV lietuvių visuomenės veikėjas Kipras Bielinis. Mirė 1965 m. gruodžio 7 d. Niujorke, JAV.

Turi rekomenduojamą renginiai

1883 m. Biržų apskr. Pabiržės vlsč. Purviškių kaime gimė žymus politinis ir visuomenės veikėjas, Nepriklausomybės kovų dalyvis, Steigiamojo Seimo ir kelių kadencijų Seimų narys, pirmosios LŠS Centro valdybos narys, vienas iš rezistencijos prieš nacius pradininkų, aktyvus JAV lietuvių visuomenės veikėjas Kipras Bielinis. Mirė 1965 m. gruodžio 7 d. Niujorke, JAV.

2 renginiai,

Turi rekomenduojamą renginiai

1605 m. Lietuvos kariuomenė (apie 4 tūkst. LDK karių), vadovaujama LDK lauko etmono Jono Karolio Chodkevičiaus, sumušė švedus (apie 14 tūkst. karių) prie Salaspilio. Žuvo apie 9 tūkst. švedų, paimta 60 priešo vėliavų.

Turi rekomenduojamą renginiai

1605 m. Lietuvos kariuomenė (apie 4 tūkst. LDK karių), vadovaujama LDK lauko etmono Jono Karolio Chodkevičiaus, sumušė švedus (apie 14 tūkst. karių) prie Salaspilio. Žuvo apie 9 tūkst. švedų, paimta 60 priešo vėliavų.

3 renginiai,

Turi rekomenduojamą renginiai

1875 m. Suvartos dvare (Kelmės r.) Lietuvos bajorų Gruzdžių šeimoje gimė visuomenės ir Šaulių sąjungos šaulių moterų veikėja, LŠS moterų Garbės vadė, LŠS įkūrėjo ir ideologo Vlado Putvinskio žmona, jo bendražygė ir darbų tęsėja Emilija Gruzdytė-Putvinskienė. Mirė 1942 m. liepos 30 d. Syktyvkaro kalėjime.

Turi rekomenduojamą renginiai

1875 m. Suvartos dvare (Kelmės r.) Lietuvos bajorų Gruzdžių šeimoje gimė visuomenės ir Šaulių sąjungos šaulių moterų veikėja, LŠS moterų Garbės vadė, LŠS įkūrėjo ir ideologo Vlado Putvinskio žmona, jo bendražygė ir darbų tęsėja Emilija Gruzdytė-Putvinskienė. Mirė 1942 m. liepos 30 d. Syktyvkaro kalėjime.

2 renginiai,

1 renginys,

0 renginiai,

1 renginys,

0 renginiai,

Peržiūrėti kalendorių
Daugiau renginių

Pasirinkite Lietuvos šaulių sąjungos rinktinę

Karininko Antano Juozapavičiaus šaulių 1-oji rinktinė

Karininko Antano Juozapavičiaus šaulių 1-osios rinktinės logo  S. Dariaus ir S. Girėno g. 10 Alytus LT–62137
  [email protected]
  +370 315 53 298

DAUGIAU

Vytauto Didžiojo šaulių 2-oji rinktinė

Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės logo  Laisvės al. 34 Kaunas LT–44240
  [email protected]
  +370 37 209 342

DAUGIAU

Vakarų (jūros) šaulių 3-ioji rinktinė

Vakarų (jūros) šaulių 3-ios rinktinės logo  Vytauto g. 5-401 Klaipėda LT–92138
  [email protected]
  +370 46 213 817

DAUGIAU

Suvalkijos šaulių 4-oji rinktinė

Suvalkijos šaulių 4-os rinktinės logo  Vytauto g. 72 Marijampolė LT–68264
  [email protected]
  +370 343 53 385

DAUGIAU

Alfonso Smetonos šaulių 5-oji rinktinė

Alfonso Smetonos šaulių 5-os rinktinės logo  Respublikos g. 77 Panevėžys LT–35147
  [email protected]
  +370 45 44 32 42

DAUGIAU

Gen. P. Plechavičiaus šaulių 6-oji rinktinė

Gen. P. Plechavičiaus šaulių 6-os rinktinės logo  J. Basanavičiaus g. 106 Šiauliai LT–76176
  [email protected]
  +370 41 39 95 50

DAUGIAU

LDK Kęstučio šaulių 7-oji rinktinė

LDK Kęstučio šaulių 7-os rinktinės logo  V. Kudirkos g. 9 Tauragė LT–72253
  [email protected]
  +370 446 55 406

DAUGIAU

Žemaitijos šaulių 8-oji rinktinė

Žemaitijos šaulių 8-os rinktinės logo  Respublikos g. 32 Telšiai LT-87333
  [email protected]
  +370 444 51 366

DAUGIAU

Plk. Prano Saladžiaus šaulių 9-oji rinktinė

Plk. Prano Saladžiaus šaulių 9-os rinktinės logo  Maironio g. 8 Utena LT–28142
  [email protected]
  +370 389 59 935

DAUGIAU

Karaliaus Mindaugo šaulių 10-oji rinktinė

Karaliaus Mindaugo šaulių 10-os rinktinės logo  Vašingtono a. 1, Vilnius LT-01108
  [email protected]
  +370 5 231 37 92

DAUGIAU

Share This