Vienas iš pagrindinių valstybės gynybos principų, įtvirtintų Konstitucijoje: kiekvieno piliečio teisė ir pareiga ginti Lietuvą nuo užsienio ginkluoto užpuolimo. Lietuvos šaulių sąjunga būtent ir padeda Lietuvos respublikos piliečiams pasiruošti ginkluotai ir neginkluotai valstybės gynybai. 

Lietuvos šaulių sąjunga neturi analogų pasaulyje. Estijoje veikia panaši organizacija „Kaitseliit“, o Latvija savo „Aizsargu“ organizacijos neišsaugojo. Daugelyje šalių veikia organizacijos, giminingos Krašto apsaugos savanorių pajėgoms arba vienijančios rezervistus. 

Ne. Tačiau rezervo kariai gali būti šauliais.

Šaulių sąjunga siūlo įvairių neginkluotų veiklų skirtingų kompetencijų ir fizinio pajėgumo žmonėms. Kad kariuomenė efektyviai gintų šalį, užnugaryje vienam kariui turi padėti bent dešimt gerai apmokytų civilių. Visuotinės gynybos koncepcijoje neginkluotos veiklos yra tokios pat svarbios ir atsakingos, kaip ir ginkluotos.

Lietuvos šaulių sąjunga yra finansuojama iš kelių šaltinių: remiama valstybės, organizacijos narių mokamo nario mokesčio, fizinių ir juridinių asmenų paramos. 

Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP) yra Lietuvos ginkluotųjų pajėgų dalis, suteikianti kovinį parengimą lankstesnėmis sąlygomis nei profesionali kariuomenė.

Šaulių sąjunga vienija piliečius, kurie negali ar nenori stoti į kariuomenę ar KASP, bet siekia pasirengti tiek ginkluotam, tiek neginkluotam pasipriešinimui. Šauliai patys pasirenka veiklas organizacijoje ir dalyvauja jose pagal galimybes.

KASP aprūpina savo narius visa reikalinga įranga ir ginkluote. Šauliai pradiniams mokymams gauna bazinę įrangą, tačiau rimtesniam pasirengimui ekipuotę dažniausiai įsigyja patys.

Ne. Lietuvos šaulių sąjunga yra savanoriška, pilietinės savigynos organizacija, atsakinga už žmonių mobilizavimą ir paruošimą visuotinei ginkluotai ir neginkluotai valstybės gynybai.

Lietuvos šaulių sąjunga yra įtraukta į Lietuvos kariuomenės karinio rengimo planus t.y. ginkluoto pasipriešinimo kelią pasirinkę šauliai dalyvauja bendrose pratybose kartu su Lietuvos kariuomenės ir NATO sąjungininkų kariais.  

Ne, bet Europos Sąjungos valstybės piliečiai, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, gali tapti šauliais rėmėjais.

Šaulių sąjungą sudaro 10 rinktinių, veikiančių teritoriniu principu, visose Lietuvos apskrityse. Šiandien rinktines sudaro daugiau nei 100 kuopų, kurios yra įsikūrusios beveik visose Lietuvos savivaldybėse.

Pilną mūsų rinktinių sąrašą galite rasti ČIA. Organizacijos centrinis štabas įsikūręs Kaune, Laisvės al. 34.

Šaulių sąjunga taip pat turi savo padalinius užsienyje. Jeigu gyvenate ne Lietuvoje ir norėtumėte prisijungi, kviečiame susisiekti su padaliniu jūsų šalyje. Pilnas sąrašas ČIA.

Moterys sudaro beveik 30 proc. Šaulių sąjungos narių ir aktyviai dalyvauja įvairiose veiklose – nuo kovinių iki neginkluoto pasipriešinimo šaulių. Lankstus veiklos pasirinkimas leidžia kiekvienai moteriai rasti tinkamą būdą prisidėti pagal savo galimybes ir fizinį pasirengimą.

Visi Šaulių sąjungos nariai moka vienkartinį 5 eurų stojimo ir metinį 20 eurų narystės mokestį. Daugiau jokių privalomų mokėjimų nėra, tačiau tie šauliai, kurie nusprendžia rimtai ruoštis dalyvavimui visuotinėje valstybės gynyboje, dažnai savo lėšomis įsigyja ir ginklą, ir ekipuotę.

Kiekvienas šaulys pats sprendžia, kiek laiko ir pastangų skiria pasirengimui. Vieni apsiriboja baziniais mokymais ir periodiškai atnaujina žinias, kiti treniruojasi nuosekliai ir intensyviai. 

Visos veiklos organizuojamos teritoriniuose Šaulių sąjungos padaliniuose (rinktinėse ir kuopose) vakarais po darbo ar savaitgaliais. Todėl šauliai gali mokytis savo gyvenamojoje vietoje, tobulinti įgūdžius pasirinktose srityse ir patys nusistatyti pasirengimo intensyvumą.

Šaulių vaidmuo karo atveju priklausys nuo to, kokią kryptį ar specializaciją žmogus pasirinko. 

Ginkluoto pasipriešinimo koviniai šauliai karo atveju būtų pilnai integruoti į Lietuvos ginkluotųjų pajėgų struktūrą ir vykdytų bendras kovines užduotis. 

Komendantiniai šauliai remtų karo komendantą: užtikrintų teritorijos kontrolę, objektų apsaugą ir gynybą, padėtų valstybės institucijoms užtikrinti saugų užnugarį.

Neginkluoto pasipriešinimo šauliai būtų reikalingi tam, kad kariai galėtų kariauti fronte: užtikrintų maisto tiekimą, logistinę paramą, informacinės ir civilinės aplinkos stebėjimą, dalyvautų gelbėjimo ar evakuacijos operacijose bei atliktus kitas svarbias užduotis užnugaryje. 

Taikos metu šauliai ruošiasi visuotinei valstybės gynybai – galima rinktis ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo kelią, daugiau kaip 20 skirtingų specializacijų pagal savo kompetencijas ar norą įgyti žinių. Naujiems nariams siūlomas bazinis šaulio įgūdžių kursas, kuris padeda apsispręsti, kuria kryptimi šaulys norės tobulėti.

Jaunuoliai nuo 11 metų, davę pasižadėjimą, gali tapti jaunuoju šauliu arba šaule. Suaugusieji (nuo 18 m.), davę priesaiką, gali tapti šauliu arba šaule. Joks kitas amžiaus ribojimas netaikomas.

Lietuvos šaulių sąjunga yra atvira įvairaus amžiaus ir fizinio pasirengimo žmonėms – nuo vaikų (vyresnių kaip 11 metų) iki senjorų. Beveik 30 proc. organizacijos narių yra moterys.

Narystė ir veikla Šaulių sąjungoje yra savanoriška, šauliai patys renkasi jiems tinkančias veiklas pagal savo prioritetus, kompetencijas ir fizinį pasirengimą.