Husarai,ulonai, dragūnai ir šauliai

Nors istorinę kavaleriją Lietuvos kariuomenėje pakeitė šiuolaikinė karinė technika, jos palikimas išliko dalinių varduose, simbolikoje ir tradicijose. Karaliaus Mindaugo husarų, Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalionai išlaiko istorinį ryšį su skirtingomis Lietuvos kavalerijos rūšimis.

Raitelių tradicija gyva ir Lietuvos šaulių sąjungos istorijoje – tarpukariu joje veikė raitieji šauliai. Lietuvos šaulių sąjungos Plk. Prano Saladžiaus šaulių 9-ojoje rinktinėje ši tradicija atgaivinta įsteigus Kavalerijos būrį, kurio raiteliai vykdo reprezentacines ir edukacines veiklas.

Varžyboms teisėjavęs Marijonas Raila visus balne gerai besijaučiančius konkūro dalyvius pakvietė papildyti Utenos apskrities šaulių rinktinės Kavalerijos būrio gretas.

Kavalerijos tradicijų vertė šiandienai

Renginio idėja kilo iš noro puoselėti istorinę sąsają su Lietuvos kavalerija ir priminti, kad daugelis šioje tradicijoje svarbių vertybių tebėra aktualios šiandien.

„Šiandien Anykščiuose atgaiviname istoriją, tradicijas, suburiame bendruomenę, kas padeda jausti Tėvynę savyje. Be bendruomeniškumo, be Tėvynės meilės jausmo, jokia kariuomenė, jokia visuomenė nebūtų pajėgi apginti savo krašto“, – sakė Plk. Prano Saladžiaus šaulių 9-osios rinktinės vadas Jurandas Rusteika.

Pasak rinktinės vado, pats darbas su žirgu taip pat primena savybes, kurios svarbios ir šauliškoje tarnyboje.

„Ant žirgo žmogus negali apsimesti. Žirgas pajunta baimę, skubėjimą, netvirtą ranką. Jis pasitiki tuo, kuris yra ramus, ryžtingas ir atsakingas. Kad galėtum valdyti žirgą, pirmiausia turi mokėti valdyti save. Šios savybės visais laikais buvo svarbios Lietuvos kariui. Jos svarbios ir šiandienos šauliui“, – sakė J. Rusteika.

Unikalios „taurės“

Atskiras konkūrų rungčių taures įsteigė šaulių rinktinė, Anykščių rajono savivaldybė bei husarų, ulonų ir dragūnų batalionai.

Renginio idėja atsispindėjo ir apdovanojimuose. Vietoje įprastų sportinių taurių prizininkams buvo sukurti vienetiniai apdovanojimai. Plk. Prano Saladžiaus šaulių 9-osios rinktinės II ir III vietų prizai – skulptūros iš pasagų ir šovinių tūtelių, o I vietos nugalėtojai įteikta istorinė, 1943 metais pagaminto artilerijos sviedinio tūta.

Husarų, ulonų ir dragūnų batalionai savo rungčių I–III vietų prizininkams taip pat parengė nestandartines „taures“ iš skirtingų kalibrų tūtų.

Kultūrinė programa ir ekspozicijos

Keičiant konkūrų trasas sportinę programą papildė muzikiniai pasirodymai. Niūronių hipodrome koncertavo operos legenda Judita Leitaitė, prof. Dainius Puišys, MONI– Monika Milčiūtė, taip pat Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos profesorių Sabinos Martinaitytės ir Audronės Eitmanavičiūtės studentai, tarptautinių konkursų laureatai.

Renginio išskirtinumą savo skambesiu sustiprino Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų orkestras, vadovaujamas ir diriguojamas vyr. ltn. Ramūno Valaičio.

Renginio metu hipodrome savo techniką ir veiklą pristatė Karaliaus Mindaugo husarų batalionas, Viešojo saugumo tarnyba ir Lietuvos policija, Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo akademija.

Pirmosios tokios konkūrų varžybos tapo proga ne tik prisiminti Lietuvos kavalerijos ir raitųjų šaulių istoriją, bet ir parodyti, kad ši tradicija turi vietą šiandienos Šaulių sąjungoje – kartu atskleidžiant visuomenei kitokią, rečiau matomą šaulystės pusę.

‍