„Stiprinti visuomenės atsparumą – vienas pagrindinių krašto apsaugos sistemos tikslų. Todėl nuosekliai plečiame pilietiškumo ugdymą mokyklose. Šiame etape dar daugiau moksleivių įtrauksime į Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursą ir suteiksime jiems svarbių, praktikoje pritaikomų žinių, reikalingų tiek asmeniniam, tiek valstybės saugumui“, – sako  krašto apsaugos viceministras  Tomas Godliauskas.

Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kurso esmė – ne vien teorinės žinios, bet praktinis pasirengimas gyvenimui. Mokiniai supažindinami su išgyvenimo pagrindais, pirmąja pagalba, pilietinės gynybos principais, orientavimusi nepažįstamoje vietovėje, saugumu ir atsakingu elgesiu ekstremaliose situacijose.

Taip pat mokomasi, kaip elgtis stichinės nelaimės, branduolinės avarijos ar karinio konflikto atveju: įsirengti pastogę, užkurti laužą, pasiruošti evakuacijai, suteikti pagalbą nukentėjusiam. Svarbiausia, kad vaikai neišsigąstų, nepasimestų, žinotų, ką daryti, ir gebėtų pasirūpinti savimi bei padėti kitiems.

„Nuo 2024 m. rudens šauliai visoje Lietuvoje veda Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursą visiems devintokams. Pastebime, kad 15–16 metų jaunuolių vertybinės nuostatos, požiūris į valstybę, pilietiškumą ar savanorystę dažnai būna jau susiformavę, tad puikiai suprantame poreikį tokį ugdymą pradėti anksčiau ir vykdyti jį nuosekliai. Kovo mėnesį startavo pilotinis kursas septintokams ir aštuntokams“, – sako Lietuvos šaulių sąjungos vado pavaduotojas Dovidas Jonušas.

Devintokai šių dalykų mokosi tris dienas, o septintų ir aštuntų klasių moksleiviams šauliai rengia vienos dienos užsiėmimus. Ši programa yra tęstinė, kadangi moksleivis kiekvienoje klasėse įgis jo amžiui tinkamų žinių ir įgūdžių: atsinešta žinių bazė iš žemesnės klasės padės tikslingiau dirbti su naujomis žiniomis. Taip formuojamas ne tik žinių pagrindas, bet ir pasitikėjimas savimi, atsakomybė bei pasirengimas veikti.

Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kurso pamokos vyksta tvarkaraščius derinant su mokyklomis. Devintokams skirta kursų programa paruošta taip, kad jame galėtų dalyvauti ir specialiųjų poreikių turintys vaikai, kurie mokosi bendrojo lavinimo mokyklose. Ateityje ketinama specialiųjų poreikių vaikams pritaikyti ir 7–8 klasių Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursą.

„Svarbu pabrėžti, kad Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursas nėra karinis rengimas. Tai pilietinio atsparumo ugdymas: gebėjimas pasirūpinti savimi ir kitais, veikti krizinėse situacijose, suprasti savo vaidmenį valstybėje. Šis kursas padeda jaunam žmogui suvokti, kad valstybės saugumas nėra vien institucijų atsakomybė – tai bendras visų piliečių reikalas, todėl Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kurso plėtra į žemesnes klases yra natūralus ir reikalingas žingsnis, leidžiantis pasiekti jauną žmogų anksčiau, formuotų ilgalaikius elgesio įpročius, nuosekliai suteikiantis įgūdžių, kurie aktualūs ne tik ekstremalių situacijų ar karo grėsmės kontekste, bet ir kasdieniame gyvenime“, – atkreipia dėmesį D. Jonušas.

Kursą vedantys šauliai pastebi, kad jų vedamos pamokos peržengia mokyklos ribas. Pilietiškumo ugdymas ugdo atsakingą ir aktyvią visuomenę, nes suteikia moksleiviams gebėjimą kritiškai vertinti informaciją, analizuoti situacijas ir priimti pagrįstus sprendimus.

„Grįžę namo moksleiviai pasakoja tėvams, artimiesiems, ko išmoko, ką sužinojo, tad natūraliai žinios ir įgūdžiai perduodami šeimoms, didinant saugumą namuose ir skatinant atsakingą elgesį kasdienėse situacijose. Toks nuoseklus ugdymas stiprina visuomenės atsparumą dezinformacijai ir krizėms, todėl pilietinis pasirengimas tampa svarbia valstybės saugumo dalimi“, – įsitikinusi Lietuvos šaulių sąjungos Pilietinio ugdymo skyriaus vedėja Sandra Vasiliauskienė.

LŠS vado pavaduotojas D. Jonušas atkreipia dėmesį, kad tiek devintokams, tiek 7–8 klasių moksleiviams skirta programa bus tobulinama atsižvelgiant į praktinę patirtį, mokyklų, jose dirbančių pedagogų ir pačių moksleivių atsiliepimus bei vertinimus.

Pasak D. Jonušo, bendradarbiaujant su Krašto apsaugos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijomis, Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kurso plėtra bus įgyvendinama palaipsniui, ateityje tokie užsiėmimai galėtų būti organizuojami ir 5–6 klasių moksleiviams, tačiau būtina tam tinkamai pasiruošti, išspręsti žmogiškųjų išteklių, aprūpinimo mokymo priemonėmis iššūkius.

Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursas 9 klasių moksleiviams pradėtas rengti Lietuvos šaulių sąjungai kartu su Krašto apsaugos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijomis 2022 m. pasirašius susitarimą. Pilotinėje programoje 2023–2024 mokslo metais dalyvavo 50 proc. šalies mokyklų, o nuo 2024–2025 mokslo metų tokį tris dienas trunkantį kursą lanko visi Lietuvos devintokai visos Lietuvos mokyklose.

Per tris dienas trunkantį kursą šauliai ir kviestiniai lektoriai devintokus moko išgyvenimo įgūdžių: pasiruošti evakuacijai, atpažinti civilinės saugos signalus, gaminti maistą gamtoje, kurti laužą, statyti palapinę, teikti pirmąją pagalbą ir atlikti gaivinimą. Jie taip pat supažindinami su piliečių vaidmeniu valstybės gynyboje ir saugiu elgesiu su ginklais, o žinias įtvirtina baigiamajame žygyje.

2024–2025 mokslo metais kursą lankė apie 30 tūkst. devintokų, panašus skaičius jį baigs ir šiemet. Baigę kursą moksleiviai gali toliau tobulėti prisijungdami prie jaunųjų šaulių būrelių – jų visoje Lietuvoje veikia apie 250, skirti 11–18 metų jaunimui.

‍