Šauliai – laisvės sargyboje

„Sukakties proga nusprendėme sukviesti bendražygius šaulius, gynusius ir saugojusius valstybės svarbos objektus tuo neramiu laiku1991-aisiais. Laikas negailestingas – kai kurie laisvės gynėjai jau iškeliavę Amžinybėn, tad Sausio 13-osios 35-erių metų sukaktis yra proga pabendrauti, pasidalyti prisiminimais ir išgyvenimais, o kartu ir pasidžiaugti, kad gyvename laisvoje Lietuvoje, už kurios laisvę anuomet ir stovėjome. Laisvės sargyboje stovime ir dabar – kiekvienas pagal savo galimybes“, – sako renginio iniciatorius, Lietuvos šaulių sąjungos Vlado Putvinskio-Pūtvio klubo prezidentas Stasys Ignatavičius.

1991-ųjų sausį jis kartu su kitais šauliais, bendražygiais ir bendraminčiais iš visos Lietuvos vieni pirmųjų stojo saugoti Aukščiausiosios Tarybos rūmų, Vilniaus televizijos bokšto, Lietuvos radijo ir televizijos pastato S. Konarskio gatvėje, Spaudos rūmų, Gedimino pilies, taip pat Kaune – Sitkūnų ir Juragių radijo stočių. Šauliai budėjo ir kituose Lietuvos miestuose – saugojo pašto skyrius, Klaipėdos uostą bei kitus strategiškai svarbius objektus.

Po 1991 m. sausio 8 d. „Jedinstvo“ organizacijos mėginimo įsiveržti į Aukščiausiosios Tarybos rūmus Krašto apsaugos departamento generalinis direktorius Audrius Butkevičius kreipėsi į tuometinį Lietuvos šaulių sąjungos Centro valdybos pirmininką Gediminą Jankų, prašydamas skirti šaulius viešajai tvarkai palaikyti prie parlamento.

Sumokėjo didelę kainą

„Dar tą pačią dieną Vilniaus ir Kauno šauliai pradėjo budėti prie rūmų ir jų prieigose. Sausio 9-ąją į Vilnių atvyko visa Šaulių sąjungos vadovybė ir šauliai iš Panevėžio, Šiaulių, Alytaus, Marijampolės bei kitų miestų. Taip prasidėjo Aukščiausiosios Tarybos rūmų gynimas“, – prisimena Stasys Ignatavičius.

Anot jo, šauliams kartu su Karininkų kursų klausytojais buvo patikėta ginti Aukščiausiosios Tarybos II korpusą – tam buvo įrengta 11 postų. Šauliai parlamento rūmus saugojo iki vasario 15 d., kol gynybą perėmė Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba.

„Tačiau balandį šauliai vėl grįžo budėti ir rūmus saugojo iki pat pučo Maskvoje pabaigos. Sausio 11-ąją per pirmąją priesaiką Aukščiausiosios Tarybos rūmuose prisiekė 152 šauliai. Iš viso nuo sausio iki rugpjūčio čia budėjo daugiau nei 300 šaulių, iš kurių 189 buvo apdovanoti Sausio 13-osios atminimo medaliu“, – pasakoja parlamento gynėjas.

Lietuvos laisvės kaina buvo didelė – gindami Vilniaus televizijos bokštą žuvo šauliai Darius Gerbutavičius ir Ignas Šimulionis, o šaulys Gintaras Žagunis kiek vėliau buvo nužudytas Krakūnų pasienio poste.

Svarbiausia – apsisprendimas

Minint Sausio 13-osios 35-metį, Lietuvos šaulių sąjungos V. Putvinskio-Pūtvio klubas pasiūlė šią progą paženklinti pagaminant atminimo medalius „Šaulys – laisvės gynėjas“. Sausio 9-ąją Kaune jais apdovanota 160šaulių, dalyvavusių ginant Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę.

„Šauliai kritiniu momentu – 1991 metų sausio–rugpjūčio mėnesiais – prisiėmė atsakomybę ginti Lietuvos nepriklausomybę. Jų apsisprendimas veikti tapo reikšminga Lietuvos valstybės gynybos istorijos dalimi ir šiandien išlieka svarbiu atskaitos tašku. Pagarba kiekvienam, kuris saugo tai, kas brangu – valstybę ir ją kuriančius žmones“, – sakė krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas.

Į konferenciją atvykęs Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras pasidalijo asmeniniais prisiminimais apie 1991 m. sausio11 d., kai kartu su kitais gynėjais stojo saugoti Krašto apsaugos departamento pastato Viršuliškių gatvėje Vilniuje.

„Nebuvome profesionalūs kariai. Neturėjome kovinės patirties, ginklų ar aiškių socialinių garantijų. Tačiau turėjome tai, kas tuo metu buvo svarbiausia – apsisprendimą. Apsisprendimą stovėti. Apsisprendimą nepraleisti. Apsisprendimą būti atsakingiems už valstybę, kuri dar tik kūrė savo gynybos pamatus“, – kalbėjo kariuomenės vadas.

Generolas pabrėžė šiandien ypač svarbią Lietuvos kariuomenės ir Lietuvos šaulių sąjungos sąveiką: „Bendros pratybos, šaulių integracija į Ginkluotąsias pajėgas rodo, kad Sausio 13-osios pamokos buvo išmoktos. Šiandien šaulys nėra vienas – jis yra bendros gynybos sistemos dalis, veikianti kartu su kariais, pagal aiškią struktūrą ir bendrą tikslą. Tačiau esmė nepasikeitė: kaip ir 1991-aisiais, valstybės saugumas prasideda nuo žmogaus – nuo jo valios, pasirengimo ir suvokimo, kad laisvė nėra duotybė visiems laikams“.

Ne tik kariuomenės reikalas

Lietuvos šaulių sąjungos vadas plk. Linas Idzelis pasakojo nustebęs, kai pamatė, kad minia žmonių prie televizijos bokšto buvo apsiginklavę metaliniais strypais.

„Galvojau: o kas dabar bus? Juk puls tai su rimtais ginklais ir technika. Bet Nepriklausomybę galima ginti ir su beisbolo lazda, svarbu turėti ryžto ir nebijoti“, – įsitikinęs Šaulių sąjungos vadas.

Sausio 13-osios įvykių sukakties proga atminimo medalius šauliams iš visos Lietuvos įteikė krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas, Lietuvos kariuomenės vadas gen. Raimundas Vaikšnoras ir Lietuvos šaulių sąjungos vadas plk. Linas Idzelis.

Šauliams Dariui Gerbutavičiui, Ignui Šimulioniui ir Gintarui Žaguniui medaliai skirti po mirties – jie įteikti Vilniaus ugdymo įstaigų, kuriose šauliai mokėsi, atstovams ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos G. Žagunio pasienio užkardos pareigūnams.

„Sausio 13-osios įvykiai primena: gynyba nėra tik kariuomenės reikalas. Tai visos visuomenės atsakomybė. Ir būtent čia Šaulių sąjungos vaidmuo yra nepakeičiamas – kaip jungtis tarp pilietinės valios ir karinio profesionalumo“, – konferencijos pabaigoje pabrėžė gen. R. Vaikšnoras.

‍