Nuo 2000 metų bendradarbiaujančios institucijos – Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) prie Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) – šiandien Vilniuje pasirašė bendradarbiavimo priemonių planą. Jame numatyta Šaulių sąjungos narių pagalba saugant valstybės sieną, kovojant su nusikalstamumu ir palaikant viešąją tvarką pasienio ruožuose bei kiti abiejų institucijų bendradarbiavimo būdai.

Vasario 19 d. LDK Kęstučio šaulių 7 rinktinės Šilalės 703 kuopos šauliai ir Kaltinėnų 302 jaunųjų šaulių būrys su vadove Edita Radimonaite dalyvavo Šalnos tėvūnijos Lūkšto būrio Lietuvos partizanų žuvusių mūšyje su okupantais Šilų miške 70 m. minėjime Rietave.

Vasario 17 d. prasidėjo Suvalkijos šaulių 4-osios rinktinės įvadinio jaunųjų šaulių I-II ugdymo pakopų kurso stovykla Plutiškių gimnazijoje į kurią atvykę jaunieji šauliai iš Marijampolės, Kazlų Rūdos, Vilkaviškio, Pilviškių ir Plutiškių mokosi rikiuotės statutų, topografijos, šaudybos. Tikslas - įgyti naujų žinių, pagerinti jau turimus įgūdžius tam, kad vasaros stovyklų metu jaunieji šauliai sėkmingai įgytų siekiamą ugdymo pakopos pažymėjimą bei teisę dėvėti antsiuvą.

Vasario 14 d. vyko, Tauragės J. Kasperavičiaus 702-osios kuopos organizuotos šaudymo varžybos, skirtos Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti. Varžybose iš viso dalyvavo 7 komandos: Tauragės J. Kasperavičiaus šaulių 702 kuopa, Jurbarko P. Paulaičio šaulių 701 kuopa, Tauragės LDK Kęstučio MPB, Tauragės KASP 307 kuopa, Tauragės rajono savivaldybė, Tauragės AVPK ir Tauragės policijos asociacija.

Lietuvos šaulių sąjungos štabe šiandien lankėsi Vidaus reikalų sistemos generolų klubo atstovai: Saulius Stripeika, Živilė Mikėnaitė ir Kęstutis Jucevičius, kurie susitiko su Lietuvos šaulių sąjungos vadu plk. Albertu Dapkumi ir vado pavaduotoju ats. mjr. Židrūnu Šadauskiu.

Vasario 16-osios išvakarėse Kaišiadorių 208 kuopos jaunieji šauliai dalyvavo Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjime, kuris tradiciškai vyko Kruonio šile.

Vasario 16 d. Druskininkų šaulių kuopa minėjo 31-ąsias įkūrimo metines. Iš pat ryto šauliai uždegė žvakutes ant 1918 metų Lietuvos kariuomenės savanorių, Vyčio kryžiaus ordino kavalierių kapų. Vėliau šauliai dalyvavo Druskininkų Švč. mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčioje, kur vyko mišios už Lietuvą.

Vasario 16-ąją, prie 1923 m. sukilėlių paminklo, Klaipėdoje, Vakarų (Jūros) šaulių 3-ioji rinktinė į savo gretas priėmė naujus brolius ir seses. Iškilmingos priesaikos ir pasižadėjimo ceremonijoje prisiekė 15 šaulių ir pasižadėjo 27 jaunieji šauliai.

Valstybės atkūrimo diena – Vasario 16-oji – ilgų mūsų tautos kovų ir siekių išsipildymo diena, tautos savigarbos bei orumo šventė.

Lietuvos valstybės atkūrimo dienos išvakarėse Vidaus reikalų ministerijoje buvo apdovanotas gausus būrys šaulių ir kiti nevyriausybinių organizacijų atstovai, kurie nuo pat pirmosios neteisėtos migracijos krizės dienos aktyviai įsitraukė ir teikė praktinę pagalbą tiek pasienyje, tiek migrantų apgyvendinimo vietose.

Vasario 14 d. LŠS Alfonso Smetonos šaulių 5-oji rinktinė pradėjo trijų dienų I-osios ir II-osios pakopos įvadinę stovyklą, kurios metu jaunieji šauliai praktiškai susipažins su vasaros stovyklų veiklomis: palapinių ir užuovėjų statymu, laužo įkūrimu, taiklaus šaudymo principais ir higieną lauko sąlygomis.

Valstybės atkūrimo dieną Varėnos „Ąžuolo“ gimnazijos jaunieji šauliai paminėjo suorganizuodami jau ketvirtąjį žygį Varėnoje! Įprasta, kad valstybinių švenčių metu vyksta minėjimai ir koncertai, tuo tarpu šauliai šias dienas įprasmina kiek patrauklesne forma - eidami pėsčiųjų žygiuose. Šiemet į 21 kilometro žygį susirinko dalyviai iš Varėnos „Ąžuolo“ gimnazijos, „Ryto“ progimnazijos, Valkininkų gimnazijos, Matuizų ir Žilinų pagrindinės mokyklos. Pažinti Varėnos kraštą entuziastų atvyko ir iš tolėliau: Lazdijų, Alytaus, Miroslavo, Vilniaus, Simno, Druskininkų.

Vasario 13 d., sulaukęs 96-erių, mirė ilgametis Šaulių sąjungos išeivijoje vadas, Vyčio Kryžiaus ordino riteris MYKOLAS ABARIUS (1926-2022).

Valstybės atkūrimo dieną – Vasario 16-ąją – šauliai kaip ir kasmet paminės plačiai, per visą Lietuvą: dalyvaus renginiuose, patys juos organizuos, atiduos pagarbą mirusiems signatarams – aplankys jų kapus, kandidatai į šaulius prisieks, o kandidatai į jaunuosius šaulius pasižadės Tėvynei.

Vasario 16 d. – šią brangią lietuviams dieną daugiau kaip prieš šimtą metų buvo pasirašytas Lietuvos valstybės atkūrimo aktas. Ko gero, tuo metu dar niekas pilnai nesuvokė šio veiksmo istorinės reikšmės. Valstybingumo atkūrimas ir apgynimas ginklu sukūrė vienintelę ir nepakartojamą galimybę mūsų tautos išlikimui. Anuo itin sunkiu metu, kai Europa buvo draskoma Pirmojo pasaulinio karo audrų, kai viena po kitos griuvo imperijos, Rytuose buvo sukurtas specialus planas, pagal kurį Lietuva turėjo būti sujungta su Gudija į vieną darinį, pavadinimu „Litbelas“. Lietuvos – Baltarusijos Tarybų Socialistinė Respublika turėjo būti inkorporuota į bolševikinę Rusiją, o vėliau – ir į sukurtą Sovietų sąjungą. Jeigu anuomet atkurtos Lietuvos kariai savanoriai su ginklu rankose nebūtų išstūmę bolševikų iš mūsų krašto ir apgynę Nepriklausomybės, tai šiandien vietoje Lietuvos Respublikos turėtume Litbelą su diktatoriumi – geriausiu Kremliaus draugu priešakyje.

Broliai ir sesės šauliai, bendražygiai,

Šiandien Lietuvos šaulių sąjungos vadas plk. Albertas Dapkus lankėsi Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje, kur susitiko su viceministru Elanu Jablonsku.

Vasario 5 d. vykusiame LŠS V. Putvinskio-Pūtvio klubo tarybos ir skyrių pirmininkų posėdyje į klubo narius buvo priimtas buvęs Lietuvos kariuomenės vadas ats. gen. ltn. Jonas Vytautas Žukas, plk. ltn. Valerijus Šerelis, ats. kpt. Mindaugas Lekavičius ir Parlamento gynėjas Vytautas Bertašius. Klubo nario pažymėjimus įteikė klubo tarybos narys dim. brg. gen. Česlovas Jezerskas, nario ženklelius prisegė Vlado Putvinskio provaikaitis Stasys Pūtvis.

Tarptautinė slidinėjimo federacija trečiąjį sausio sekmadienį paskelbė Pasauline sniego diena. Šia proga įvairiose pasaulio šalyse rengiama šventė, kurioje kviečiama slidinėti, čiuožti rogėmis, snieglentėmis.

Vasario 1 d. Lietuvos šaulių sąjungos vadas plk. Albertas Dapkus lankėsi Vilniaus miesto savivaldybėje, kur susitiko su Vilniaus miesto meru, šauliu Remigijumi Šimašiumi. LŠS vadas padėkojo merui už įdėtą svarų indėlį stiprinant Lietuvos šaulių sąjungą, šauliškų vertybių puoselėjimą, patriotiškumą skatinančias veiklas ir jau ne vienerius metus tęsiamą glaudų bei intensyvų bendradarbiavimą. Vėliau sąjungos vadas su meru aptarė 2021 metais kartu nuveiktus darbus ir diskutavo apie bendrus ateities planus.

Šių metų sausio 17-30 dienomis Lietuvos šaulių sąjunga visus kvietė aktyviai leisti laisvalaikį su broliais, sesėmis šauliais ir dalyvauti Žiemos sporto šventėje. Šauliai žygių metu aplankė ne vieną atmintiną vietą, pėsčiomis įveikė dešimtis kilometrų ir organizavo smagias žiemos pramogas: kūrė ledo skulptūras, čiuožė rogutėmis nuo kalnų, įveikė įvairius kliūčių ruožus, žaidė sniego futbolą.

Sausio 21-osios naktį šauliai kartu su kariais ir žygeiviais iš visos Lietuvos dalyvavo tradiciniame XXI-ajame pėsčiųjų naktiniame žygyje „Klaipėdos sukilėlių keliais“. Šiais metais stiprios pūgos ir gūsingo vėjo nepabūgo kiek daugiau nei 2,3 tūkst. žygeivių. Per šias istorines vietas iš Palangos į Klaipėdą žygio dalyviai įveikė 25 km trasą, kurios didžiąją dalį sudarė pajūris.

Sausio 20 dieną Lietuvos šaulių sąjungos vado pavaduotojas-jaunųjų šaulių vadas Tadas Venskūnas susitiko su generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus direktoriaus pavaduotoju neformaliajam ugdymui, laikinai atliekančiu direktoriaus funkciją Ričardu Žilaičiu. Susitikimo metu buvo aptartos bendradarbiavimo kryptys 2022 metams.

Sausio 18 d. vyko vaizdo konferencija, kurioje dalyvavo Lietuvos šaulių sąjungos vadas plk. Albertas Dapkus ir vado pavaduotojas-jaunųjų šaulių vadas Tadas Venskūnas kurie susitiko su Estijos „Noored Kotkad“, „Kodutütred”, Latvijos „Juansardze“, Lenkijos karinio komplektavimo ir Jungtinės Karalystės „Army Cadet Forces“ sukarintų jaunimo organizacijų atstovais ir vadovais.