Lietuvos šaulių sąjunga jau šeštus metus iš eilės laikosi tradicijos šviesti visuomenę valstybės, nacionalinio saugumo temomis. Šiemet, organizacijai minint įkūrimo 100-ąsias metines, drauge su Vytauto Didžiojo universitetu organizuota tarptautinė mokslinė konferencija Kaune „Paramilitarizmas ir Lietuvos šaulių sąjunga: istoriniai iššūkiai ir veiklos idėjos“.
Susirinkusius šaulius, akademinės bendruomenės atstovus sveikino Lietuvos Respublikos krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas, jis pabrėžė Lietuvos šaulių sąjungos svarbą visuomenės švietimo kontekste, prisiminė šaulių įsakymus, kurie yra šauliškos veiklos pagrindas. Atidaryme dalyvavęs Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. Juozas Augutis sveikino šaulius su organizacijos jubiliejumi, pabrėžė jos reikšmę ne tik tarpukaryje, bet ir šiandien. „Pakelkite iš laiko klodų tas vertybes, tą didžiulę naudą, kurią davė žmonės per visą šitą laikotarpį, parodykite ją, ypatingai jaunimui. Simboliška, kad konferencija vyksta tarp universiteto sienų. Nepalikite tų įžvalgų, kurias atrasite, aptarsite tarpusavyje, paskleiskite žinias kiek galima plačiau, ypatingai jaunimui. Jūs esate dideli mokytojai Lietuvos patriotiškumo ir Lietuvos saugumo puoselėtojai“, – sveikindamas konferencijos dalyvius sakė Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. Juozas Augutis. Antrindamas Vytauto Didžiojo universiteto rektoriui, prof. Jonas Vaičenonis džiaugėsi, kad Šaulių sąjungos konferencija vyksta universiteto erdvėje ir būtent iš čia pasauliui transliuoja savo mintis. „Džiugu, kad Šaulių sąjungos ir Vytauto Didžiojo universiteto bendradarbiavimas nėra tik žodžiai, kad jau ne pirmą kartą yra organizuojama bendra konferencija ir prasmingai paminimos Šaulių sąjungai svarbios datos“, – sakė profesorius.
Šių metų konferencijoje, kuri vyksta lapkričio 21-22 dienomis, į šimtametę organizaciją žvelgiama kiek kitu rakursu – drauge su mokslininkais iš Lenkijos, Ukrainos, Latvijos ir Lietuvos, vykdančiais istorinius Lietuvos šaulių sąjungos arba kitų paramilitarinių organizacijų tyrinėjimus, kalbama apie Lietuvos šaulių sąjungos ir europietiškojo paramilitarizmo veiklos istorines aplinkybes ir šių judėjimų svarbiausias idėjas, dariusias poveikį XX a. Europos valstybių ir visuomenių raidai.
Konferencijos atidarymo dieną – lapkričio 21-ąją – Lietuvos šaulių sąjungos vadas plk. ltn. Gintaras Koryzna dėkojo mokslininkams, kurie domisi Lietuvos šaulių sąjunga ir užmarštyje nepalieka šimtametės organizacijos tradicijų, vertybių, istorijos. „Lietuvos šaulių sąjunga turi išskirtinį kelią – organizacija gali prisidėti ir prisideda prie visuomenės švietimo. Šaulys – tautos karys – šiuo šūkiu mes pasakome, kad šauliai yra ta pati visuomenė. Mes galime būti puikūs tarpininkai, suteikiantys žinių, kaip kiekvienas pilietis gali prisidėti prie mūsų šalies nacionalinio saugumo stiprinimo“, – susirinkusiems konferencijos dalyviams sakė Šaulių sąjungos vadas.
Šiandien pranešimus skaitė Algimantas Kasparavičius, kuris pristatė Lietuvos Respublikos ir Šaulių sąjungos pirmuosius žingsnius Nepriklausomybės kelyje. Artūras Svarauskas atskleidė koks buvo Lietuvos politinių partijų ir Šaulių sąjungos santykis, pabrėžė, kad visuose rinkimuose Šaulių sąjunga 1920-1926 m. aktyviai kvietė lietuvius dalyvauti rinkimuose, atlikti pilietinę pareigą. Istorikas Bogusław Kosel pranešimu „Lietuvos šaulių sąjunga tarpukario Lenkijos spaudoje” pristatė lenkiškos spaudos retoriką Sąjungos atžvilgiu. Doc. dr. Silva Pocytė savo pranešimo „Lietuvos šaulių sąjungos klausimas Klaipėdos krašto viešajame diskurse 1923-1924 m.“ pabaigoje konstatavo, kad šaulių veikla Klaipėdos krašte vis tiktai buvo daug sudėtingesnė nei likusioje Lietuvoje.
Lapkričio 22 d. – antroji konferencijos diena, kurioje mokslininkai ir toliau dalinsis naujausiais savo tyrinėjimais ir gautomis išvadomis.
Susirinkusius šaulius, akademinės bendruomenės atstovus sveikino Lietuvos Respublikos krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas, jis pabrėžė Lietuvos šaulių sąjungos svarbą visuomenės švietimo kontekste, prisiminė šaulių įsakymus, kurie yra šauliškos veiklos pagrindas. Atidaryme dalyvavęs Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. Juozas Augutis sveikino šaulius su organizacijos jubiliejumi, pabrėžė jos reikšmę ne tik tarpukaryje, bet ir šiandien. „Pakelkite iš laiko klodų tas vertybes, tą didžiulę naudą, kurią davė žmonės per visą šitą laikotarpį, parodykite ją, ypatingai jaunimui. Simboliška, kad konferencija vyksta tarp universiteto sienų. Nepalikite tų įžvalgų, kurias atrasite, aptarsite tarpusavyje, paskleiskite žinias kiek galima plačiau, ypatingai jaunimui. Jūs esate dideli mokytojai Lietuvos patriotiškumo ir Lietuvos saugumo puoselėtojai“, – sveikindamas konferencijos dalyvius sakė Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. Juozas Augutis. Antrindamas Vytauto Didžiojo universiteto rektoriui, prof. Jonas Vaičenonis džiaugėsi, kad Šaulių sąjungos konferencija vyksta universiteto erdvėje ir būtent iš čia pasauliui transliuoja savo mintis. „Džiugu, kad Šaulių sąjungos ir Vytauto Didžiojo universiteto bendradarbiavimas nėra tik žodžiai, kad jau ne pirmą kartą yra organizuojama bendra konferencija ir prasmingai paminimos Šaulių sąjungai svarbios datos“, – sakė profesorius.
Šių metų konferencijoje, kuri vyksta lapkričio 21-22 dienomis, į šimtametę organizaciją žvelgiama kiek kitu rakursu – drauge su mokslininkais iš Lenkijos, Ukrainos, Latvijos ir Lietuvos, vykdančiais istorinius Lietuvos šaulių sąjungos arba kitų paramilitarinių organizacijų tyrinėjimus, kalbama apie Lietuvos šaulių sąjungos ir europietiškojo paramilitarizmo veiklos istorines aplinkybes ir šių judėjimų svarbiausias idėjas, dariusias poveikį XX a. Europos valstybių ir visuomenių raidai.
Konferencijos atidarymo dieną – lapkričio 21-ąją – Lietuvos šaulių sąjungos vadas plk. ltn. Gintaras Koryzna dėkojo mokslininkams, kurie domisi Lietuvos šaulių sąjunga ir užmarštyje nepalieka šimtametės organizacijos tradicijų, vertybių, istorijos. „Lietuvos šaulių sąjunga turi išskirtinį kelią – organizacija gali prisidėti ir prisideda prie visuomenės švietimo. Šaulys – tautos karys – šiuo šūkiu mes pasakome, kad šauliai yra ta pati visuomenė. Mes galime būti puikūs tarpininkai, suteikiantys žinių, kaip kiekvienas pilietis gali prisidėti prie mūsų šalies nacionalinio saugumo stiprinimo“, – susirinkusiems konferencijos dalyviams sakė Šaulių sąjungos vadas.
Šiandien pranešimus skaitė Algimantas Kasparavičius, kuris pristatė Lietuvos Respublikos ir Šaulių sąjungos pirmuosius žingsnius Nepriklausomybės kelyje. Artūras Svarauskas atskleidė koks buvo Lietuvos politinių partijų ir Šaulių sąjungos santykis, pabrėžė, kad visuose rinkimuose Šaulių sąjunga 1920-1926 m. aktyviai kvietė lietuvius dalyvauti rinkimuose, atlikti pilietinę pareigą. Istorikas Bogusław Kosel pranešimu „Lietuvos šaulių sąjunga tarpukario Lenkijos spaudoje” pristatė lenkiškos spaudos retoriką Sąjungos atžvilgiu. Doc. dr. Silva Pocytė savo pranešimo „Lietuvos šaulių sąjungos klausimas Klaipėdos krašto viešajame diskurse 1923-1924 m.“ pabaigoje konstatavo, kad šaulių veikla Klaipėdos krašte vis tiktai buvo daug sudėtingesnė nei likusioje Lietuvoje.
Lapkričio 22 d. – antroji konferencijos diena, kurioje mokslininkai ir toliau dalinsis naujausiais savo tyrinėjimais ir gautomis išvadomis.