Teisės aktai
Lietuvos šaulių sąjungos veiklą reglamentuojantys teisės aktai
Loading view.
Calendar of Renginiai
Pr Pr
A An
T Tr
K Kt
Pn Pn
Š Št
S Sk
2 renginiai,
Stovykla ,,Žalgiris 2021“
Karininko Antano Juozapavičiaus šaulių 1-osios rinktinės išgyvenimo stovykla
4 renginiai,
1920 m. Kauno šaulių būrys šauliškos rinkliavos proga organizavo eitynes per Kauną iki Rotušės aikštės. Eitynes stebėjo ir į jas įsijungė šimtai Kauno gyventojų. Tai buvo kariuomenės ir visuomenės bendravimo šventės pradžia.
2 renginiai,
1933 m. pirmuoju LŠS ugniagesių komandų branddirektoriumi paskirtas mjr. Aleksandras Ružancovas.
1914 m. prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas.
2 renginiai,
Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės jaunųjų šaulių I-II ugdymo pakopos stovykla
LDK Kęstučio šaulių 7-osios rinktinės jaunųjų šaulių I-II ugdymo pakopos stovykla
5 renginiai,
1920 m. rugpjūčio 3 d. „Trimito“ redaktoriumi buvo pakviestas rašytojas, kunigas Juozas Tumas – Vaižgantas. Jis redagavo 2 – 13 „Trimito“ numerius.
1921 m. rugpjūčio 3 d. LR Prezidentas Antanas Smetona paskelbė pirmąjį Šaulių sąjungos įstatymą.
Suvalkijos šaulių 4-osios rinktinės jaunųjų šaulių I-II ugdymo pakopos stovykla
5 renginiai,
1921 m. Marijampolės apskr. Veiverių vlsč. Juodbūdžio kaime gimė legendinis Lietuvos partizanas, vienas iš ginkluotosios rezistencijos organizatorių, LLKS štabo skyriaus viršininkas Juozas Lukša – Daumantas. Žuvo 1951 m. rugsėjo 4 d., patekęs į pasalą Pabartupio kaimo pamiškėje.
1989 m. LŠS atkūrimo iniciatyvinę grupę pasiekė LŠS Tremtyje Centro valdybos pirmininko Mykolo Abariaus laiškas. Taip buvo užmegzti ryšiai su išeivijos šauliais.
4 renginiai,
1920 m. prasidėjo pirmieji karinio parengimo kursai šauliams, kursams vadovavo plk. ltn. Mykolas Velykis. Kursus baigė 14 šaulių.
5 renginiai,
1945 m. prie Palių kaimo (Marijampolės apskr.) įvyko kautynės, kurių metu Lietuvos partizanai nukovė apie 200 sovietinių enkavedistų.
1920 m. prie LŠS Centro valdybos buvo įsteigtas slaptas Žinių koncentracijos biuras.
4 renginiai,
1919 m. įvyko pirmasis LŠS visuotinis susirinkimas, kurio metu buvo surašytas pirmsis organizacijos protokolas. Ši diena – Kauno šaulių skyriaus – Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės gimtadienis.
1874 m. Užulėnyje (Ukmergės raj.) gimė žymus Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas, LŠS garbės narys, Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona. Žuvo gaisre 1944 m. sausio 9 d. Klivlende, JAV.
1 renginys,
Karaliaus Mindaugo šaulių 10-osios rinktinės jaunųjų šaulių sportinė-kūrybinė stovykla
2 renginiai,
Alfonso Smetonos šaulių 5-osios rinktinės mobili jaunųjų šaulių pažintinė stovykla ,,Pažink savo kraštą“
4 renginiai,
1947 m. Punios šile kautynėse žuvo Dainavos apyagardos vadas Dominykas Jėčys – Ąžuolis. Gimė 1896 m. spalio 20 d. Medžiūnų kaime (Vabalininkų vlsč.).
Žemaitijos šaulių 8-osios rinktinės jaunųjų šaulių I-II ugdymo pakopos stovykla
3 renginiai,
1949 m. Grinkiškio valsčiuje (netoli Radviliškio) Užpelkių miške įvyko Lietuvos partizanų ir okupacinės kariuomenės kautynės, jose žuvo du 1949 m. vasario 16-osios Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Prezidiumo Deklaracijos signatarai Petras Bartkus-Žadgaila ir Bronius Liesis-Naktis. Taip pat šiame mūšyje žuvo partizanai Vytautas Šniuolis-Vitvytis, Girėnas ir Aitvaras.
3 renginiai,
1936 m. įkurta šaulių aviacijos sekcija, vėliau išaugusi į šaulių aviacijos būrį.
1954 m. įsteigtas Čikagos šaulių klubas, jo pirmininku išrinktas buvęs LŠS viršininkas plk. Mykolas Kalmantas. 1974 m. sausio 1 d. klubas pavadintas Čikagos Vytauto Didžiojo šaulių rinktine.
1 renginys,
Žemaitijos šaulių 8-osios rinktinės jaunųjų šaulių I-II ugdymo pakopos stovykla
2 renginiai,
1918 m. Rusijoje prie šaulių lenkų pulko pradėjo kurtis lietuvių batalionas, vėliau pasivadinęs Vytauto Didžiojo vardu.
2 renginiai,
1919 m. LŠS susirinkimo metu buvo išrinkta LŠS Laikinoji valdyba (vėliau – LŠS Centro valdyba), į kurią buvo išrinkti: Vladas Putvinskis (pirmininkas), Matas Šalčius, adv. Vladas Stašinskas, Mikas Mikelkevičius ir prof. Tadas Ivanauskas. Valdybai buvo pavesta paruošti ir priimti pirmuosius organizacijos įstatus.
1919 m. išrinkta pirmoji Šaulių sąjungos Centro valdyba.
1 renginys,
1886 m. Kėdainių apskr., Surviliškio vlsč., Kazokų kaime gimė Lietuvos kariuomenės savanoris, Nepriklausomybės kovų dalyvis Povilas Lukšys – pirmasis Lietuvos kariuomenės kareivis, žuvęs nepriklausomybės kovose 1919 m. vasario 8 d. prie Taučiūnų kaimo (Kėdainių raj.)
0 renginiai,
4 renginiai,
1953 m. netoli Lūksto ežero slėptuvėje žuvo paskutinis Žemaičių apygardos vadas, tarpukario Lietuvos Varnių šaulių būrio vadas Vladas Montvydas – Žemaitis. Gimė 1911 m. rugsėjo 8 d.
Europos diena stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio (1989 m.) diena: 1939 m. pasirašyti Molotovo ir Ribentropo pakto slaptieji protokolai.
1921 m. LR ministras pirmininkas Kazys Grinius ir krašto apsaugos ministras Jonas Šimkus pasirašė instrukciją „Šaulių sąjungos karinės organizacijos dėsniai“. Instrukcijos vykdymui KA ministerija skiria vyriausią LŠS karo instruktorių ( vėliau – LŠS viršininką).
Žemaitijos šaulių 8-osios rinktinės jaunųjų šaulių orientacininkų stovykla
2 renginiai,
1882 m. Viekšniuose gimė žymus Lietuvos visuomenės veikėjas, Lietuvos Tarybos narys, Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signataras, visuomeninių organizacijų steigėjas ir pirmininkas, LŠS Centro valdybos narys, LŠS garbės narys, JAV lietuvių bendruomenės veikėjas, literatūros istorikas prof. Mykolas Biržiška. Mirė 1962 m. rugpjūčio 24 d. Los Angeles, JAV. 2018 m. palaikai perlaidoti Vilniuje, Rasų kapinėse.
2 renginiai,
1898 m. Šilo-Pavėžupio dvare (Kelmės r.) gimė žymus Šaulių sąjungos ir visuomenės veikėjas, Lietuvos kariuomenės savanoris, Nepriklausomybės kovų dalyvis, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius, ilgametis LŠS Tarybos narys, žemės ūkio ministras (1935 09 07 – 1938 03 26), agronomas Stasys Pūtvis. Nužudytas 1941 m. balandžio 4 d. Gorkio kalėjime.
1 renginys,
1919 m. šauliai aktyviai dalyvavo nuslopinant lenkų karinės organizacijos POW (Polska organizacja wojskowa) ruošiamą sukilimą.
2 renginiai,
1919 m. po sėkmingos Zarasų operacijos Lietuvos kariuomenė galutinai išvijo bolševikų Raudonąją armiją iš Lietuvos teritorijos.
1940 m. sovietiniai okupantai likvidavo Lietuvos kariuomenę.
1 renginys,
Laisvės diena. 1993 m. iš Lietuvos išvesti paskutiniai Rusijos kariuomenės daliniai.
0 renginiai,
0 renginiai,
0 renginiai,
0 renginiai,
0 renginiai,
- There are no events on this day.
- There are no events on this day.
- There are no events on this day.
- There are no events on this day.
- There are no events on this day.
- There are no events on this day.