LŠS istorija

Kodėl šauliai yra šauliai, o ne sakalai arba ereliai?

Lietuvos šaulių sąjunga įkurta 1919 m. birželio 27 d. Kaune. Jos tikslas buvo įtvirtinti šalies nepriklausomybę kovojant su bolševikais, bermontininkais ir lenkais.
Idėjiniai organizacijos vadai – Vladas Putvinskis ir Matas Šalčius. Įdomu tai, kad mintys apie sukarintos organizacijos įkūrimą abiem kilo panašiu metu, tačiau skyrėsi numatomos veiklos mastai. 1919 m. M. Šalčius kartu su tuometiniais Spaudos biuro darbuotojais Antanu Vienuoliu-Žukausku, Faustu Kirša ir kitais sumanė kurti organizaciją, pajėgią ginklu saugoti Kauno miestą. Antrosios iniciatyvinės grupės, vadovaujamos V. Putvinskio, tikslas buvo padėti Lietuvos kariuomenei veikiant visoje Lietuvoje. Suvienijus jėgas „gimė“ visuomeninė sukarinta organizacija Lietuvos šaulių sąjunga.
Prie organizacijos kūrimo prisidėjo žymūs Lietuvos visuomenės ir kultūros veikėjai: rašytojai Antanas Vienuolis-Žukauskas, Balys Sruoga, Juozas Tumas-Vaižgantas, Fausta Kirša, dailininkas Antanas Žmuidzinavičius, gamtininkas prof. Tadas Ivanauskas ir daugelis kitų. Lietuvos šaulių sąjungos veiklos pradžioje jos nariais buvo vien tik civiliai, kiek vėliau į veiklą aktyviai įsiliejo kariai ir karininkai. Tai atspindi organizacijos idėją – civilių asmenų pagalba kariuomenei.
Lietuvos šaulių sąjungos ideologijos ir veiklos principų susiformavimui įtaką darė seniau įkurtos giminingos čekų Sokolų ir Suomijoje veikusi Suojeluskunta organizacijos.

Lietuvos šaulių sąjungos ženklas

Vienas pirmųjų Šaulio ženklo pavyzdžiųOrganizacijos ženklu nuo jos veiklos pradžios tapo Vyčio kryžius ant skydo. Tai vienas iš seniausių Lietuvoje naudojamų heraldinių ženklų dar vadinamas Jogailaičių kryžiumi, nes jį naudojo Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila. Vyčio kryžių matome ir mūsų valstybės herbe. 1919 m. vykstant kovoms dėl Lietuvos nepriklausomybės buvo įsteigtas karinis apdovanojimas „Už Tėvynę“, kuris vėliau pavadintas Vyčio Kryžiaus ordinu.
Šaulio ženklas – Lietuvos istorinių tradicijų atspindys, siejantis šiuolaikinius šaulius – Tėvynės gynėjus su istoriniais mūsų tautos ir valstybės gynėjais. 
1919–1940m. šauliams išduodami nario ženklai buvo numeruojami, taip pat egzistavo šaulio rėmėjo ženkliukas. Visi ženklai buvo segami tiek ant uniformų, tiek ant civilių drabužių. Šaulio ženklas, kurį segėti turi teisę visi šauliai, yra baltos spalvos tamsinto metalo stilizuoto skydo formos. Jo centre reljefiškas dvigubas kryžius. Taip pat LŠS naudoja stilizuotą ženklą: Vyčio kryžiaus skydas padėtas ant sukryžiuoto šautuvo ir daudytės. Tai atspindi šaulių veiklos tikslus. Ginklas simbolizuoja pasiryžimą ginti Tėvynę, o daudytė – kvietimą ją ginti, taip pat šauliškų vertybių skleidimą, visuomenės supažindinimą su Šaulių sąjungos veikla, siekiant įtraukti į LŠS gretas dar daugiau piliečių.

Ką šauliai veikė?

Lietuvos šaulių sąjungos veikla 1919–1940 m. buvo vykdoma trimis pagrindinėmis kryptimis: kultūros, sporto ir karybos. Šaulių būriuose buvo kuriami orkestrai, teatrai, vaidinimo grupės, bibliotekos, sporto klubai. Šauliams buvo keliami uždaviniai ne tik šviestis patiems, tačiau taip pat užsiimti visuomenės edukacija, tad buvo iškelta idėja visuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose, kur veikia LŠS padaliniai, pastatyti šaulių namus, kurie turėjo tapti visos tautos namais, tai buvo deklaruota šūkiu: „Šaulių namai – tautos namai“. Didžiuliai rūmai iškilo Utenoje, Tauragėje, Alytuje ir kituose miestuose bei miesteliuose. Juose buvo vykdoma labai plati kultūrinė veikla, taip pat namai buvo šaulių susibūrimo vieta (vykdavo mokymai, veikė šaulių klubai, administracinės patalpos).

Kuriant ir plėtojant Šaulių sąjungos ideologiją, labai svarbų vaidmenį atliko organizacijos leidinys – žurnalas „Trimitas“. Pirmasis „Trimito“ numeris pasirodė 1920 m. gegužę–birželį. Jis gana greitai užėmė tvirtas pozicijas visuomenėje, tai nulėmė žmonių, dirbusių „Trimite“, autoritetas. Nuo 1921 m. „Trimitas“ buvo leidžiamas kas savaitę. Leidinio turinys buvo labai platus, neapsiribota vien šauliškomis naujienomis ir šaulių rašiniais, skelbiamos valstybės ir tarptautinės naujienos, literatūros, poezijos kūriniai, straipsniai karybos, sporto, kultūros tematika. Į „Trimitą“ rašė K. Binkis, J. Tumas-Vaižgantas, A. Vienuolis-Žukauskas, V. Krėvė-Mickevičius, V. Mykolaitis-Putinas, A. Smetona ir daugybė kitų to meto Lietuvos šviesuomenės ir valdžios atstovų.

Organizacija išsiskyrė unikalia teisine baze: 1921 m., 1924 m. ir 1935 m. priimtais Šaulių sąjungos įstatymais, kurie apibrėžė organizacijos veiklą bei funkcijas valstybėje. Visais įstatymais buvo varžomas organizacijos savarankiškumas, šaulius vis labiau susiejant su Krašto apsaugos ministerija ir kariuomene. 1935 m. LŠS tapo tiesiogiai pavaldi Lietuvos kariuomenės vadui. Buvo panaikintas dualistinis organizacijos valdymas: iki tol organizacijai vadovavo šaulių renkamas Centro valdybos pirmininkas ir KAM skiriamas LŠS viršininkas. Vietoje šių pareigybių buvo nustatyta, jog Sąjungai vadovauja vadas, kurį skiria kariuomenės vadas. Šauliai buvo galutinai integruoti į krašto gynybos sistemą, rinktinių vadais tapo apskričių karo komendantai. Lietuvos šaulių sąjunga aktyviai reiškėsi organizuodama ugniagesybą, sportinę veiklą, tačiau svarbiausia – siekė apjungti kuo platesnes visuomenės grupes.

Iki 1940 m. Lietuvos šaulių sąjunga tapo viena populiariausių ir gausiausių organizacijų, istoriko V. Jokubausko teigimu 1940 m. jai priklausė apie 88 tūkst. asmenų (rikiuotės šaulių, nerikiuotės šaulių ir kandidatų, moterų šaulių). Organizacijoje aktyviai veikė ne tik vyrai, bet ir moterys. Svarbi parama Lietuvos šaulių sąjungai buvo studentų šaulių būrių ir korporacijų „Saja“ ir „Živilė“ veikla. Šauliais buvo žymūs to meto politikos (Antanas Smetona, Rapolas Skipitis, Mykolas Sleževičius, Juozas Urbšys, Dovas Zaunius), kultūros (Antanas Žmuidzinavičius, Unė Babickaitė-Unė Bay, Antanas Vienuolis-Žukauskas, Petras Vaičiūnas), mokslo (prof. Tadas Ivanauskas, prof. Augustinas Janulaitis, prof. Liudas Vailionis, doc. Antanas Graugrokas) veikėjai. Nors organizacijoje didžiąją dalį narių sudarė lietuviai valstiečiai, tačiau veiklos principai buvo artimi ir to meto inteligentams.

Kokios vertybės yra būtinos Šauliams?

Kuriant organizaciją didelis dėmesys buvo skiriamas ideologijos formavimui, jos puoselėjimui ir šauliškų vertybių skleidimui. Anot Vlado Putvinskio, „Šaulių darbas turi būti grynai idėjinio visuomeninio pobūdžio. Vadinasi, paprastas šauliškas darbas, kurį kiekvienas šaulys turi dirbti laisvu laiku po porą trejetą valandų savaitėj nemokamai. Šaulys už tai neturi ieškoti jokių atlyginimų, privilegijų, palengvinimų.“
Visi organizacijos nariai turėjo nario knygeles, kuriose buvo įrašyti 10 įsakymų šauliams. Laukui bėgant jie šiek tiek kito, tačiau išliko iki mūsų dienų. Įsakymai šauliui yra pagrindinės ideologinės nuostatos, kuriomis yra grindžiama Lietuvos šaulių sąjungos veikla.

Įsakymai šauliui:

  1. GINK LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĘ IR LIETUVIŠKĄJĄ ŽEMĘ
  2. ŠVIESKIS IR ŠVIESK
  3. STIPRINK VALIĄ IR KŪNĄ
  4. BŪK DRAUSMINGAS IR MANDAGUS
  5. GERBK GINKLĄ
  6. BŪK TIESUS IR TEISINGAS
  7. TESĖK ŽODĮ
  8. BŪK BUDRUS
  9. SAUGOK VALSTYBĖS TURTĄ
  10. BRANGINK ŠAULIO VARDĄ IR LIETUVOS GARBĘ

Išeivija

1954 m. kovo 7 d. pasitraukę šauliai bei patriotiškai nusiteikę Amerikos lietuviai Čikagoje viešai paskelbė, kad atkuriama Lietuvos šaulių sąjunga. Organizacijos atkūrėjų branduolį sudarė V. A. Mantautas, S. Pūtvytė-Mantautienė, A. Valatkaitis, M. Kalmantas ir E. Klupšienė. Palikti tie patys organizacijos pagrindai. Vėliau įsisteigta daugiau Sąjungos padalinių JAV miestuose bei Kanadoje.

Atkūrimas

Prasidėjus Lietuvos atgimimui, 1989 m. birželio 1 d. Kaune vykusiame „Tremtinio“ klubo ir Demokratų partijos mitinge buvo oficialiai paskelbtas Šaulių sąjungos atkūrimas. 1989 m. rugsėjo 20 d. LŠS atkūrimo iniciatyvinės grupės nariai davė pirmą priesaiką Kelmėje, prie LŠS įkūrėjo ir ideologo Vlado Putvinskio kapo. Ši diena laikoma LŠS atkūrimo Lietuvoje data.

1990 m. vasario 15 d. įvyko Atkuriamoji konferencija. Liepos mėnesį pradėtas leisti šaulių laikraštis „Trimitas“, vėliau tapęs mėnesiniu organizacijos žurnalu. Kurėsi orkestrai, ansambliai, kapelos, šauliai ėmė aktyviai dalyvauti tvarkant partizanų kapus, statant paminklus, perkeliant palaikus.
Lietuvai lemtingais 1991 metais šauliai jau buvo organizuota struktūra ir aktyviai dalyvavo saugant Parlamentą bei kitus valstybės objektus. Saugodami objektus ir valstybės sienas žuvo šie šauliai: I. Šimulionis, D. Gerbutavičius ir G. Žagunis. Šauliai talkino ir išvedant okupacinę kariuomenę.

Tik 1997 m. liepos 2 d. buvo priimtas LR Šaulių sąjungos įstatymas. 1998 m. pradėtas Sąjungos pertvarkymas, kurio tikslas – LŠS integruoti į šalies gynybos sistemą. Buvo suformuota 10 apskričių šaulių rinktinių. 1999 m. gegužės 11 d. Seime buvo priimtas LR Šaulių sąjungos įstatymo pakeitimo įstatymas, o tų pačių metų gruodžio 31 d. Vyriausybė patvirtino nutarimą „Dėl Šaulių sąjungos šaunamųjų ginklų ir šaudmenų įsigijimo, registravimo, saugojimo, išdavimo, apskaitos ir naudojimo tvarkos“. 2000 m. sausio 12 d. buvo patvirtintas Šaulių sąjungos statutas, o vasario 14 d. organizacija pagaliau įregistruota Teisingumo ministerijoje.

Šiuo metu LŠS priklauso apie 11 tūkstančių narių.

Renginiai

« rugpjūčio 2018 » loading...
Pr A T K Pn Š S
30
31
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31
1
2