Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija sausio 10 d. iniciavo apskritojo stalo diskusiją, kurios tema „Neformalusis vaikų švietimas: situacija ir plėtros kryptys“.
Lietuvos Respublikos Prezidentas yra pažymėjęs vaikų ir jaunimo socializacijos bei užimtumo svarbą kaip būtiną sąlygą, siekiant sėkmingiau integruoti jaunąją kartą į šiuolaikinę visuomenę.
Pripažįstama, kad, greta vykdomos bendrojo lavinimo sistemos reformos, būtina aktyviau atnaujinti ir plėtoti neformaliojo vaikų švietimo sistemą. Šios sistemos paslaugos turi būti kokybiškos ir prieinamos visiems, o ne tik gabiems ir geriau aprūpintų ar didesniuose miestuose gyvenančių šeimų vaikams. Tam būtina aiški vyriausybinių institucijų ir savivaldybių politika, skatinanti neformaliojo švietimo vykdytojų ir jų programų įvairovę bei didinanti jų veiklos efektyvumą.
Apskritojo stalo diskusijos tikslas buvo, remiantis 2006 m. atliktu tyrimu „Neformaliojo vaikų švietimo sąnaudos ir prieinamumas“, aptarti neformaliojo vaikų švietimo padėtį ir įvardyti būtiniausius veiksmus, siekiant realaus šios srities politikos atnaujinimo ir veiksmingumo.
Apskritojo stalo diskusiją pradėjo Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus. Diskusijose dalyvavo ir planuojamus veiksmus dėl neformaliojo vaikų švietimo pristatė Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai. Pasisakė ir diskutavo savivaldybių specialistai, bendrojo lavinimo įstaigų, neformaliojo švietimo mokyklų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai, politikai ir ekspertai. Lietuvos šaulių sąjungai apskritojo stalo diskusijoje atstovavo LŠS vado pavaduotojas G. Grybauskas.
Kaip pažymėjo apskritojo stalo diskusijoje Lietuvos šaulių sąjungai atstovavęs LŠS vado pavaduotojas G. Grybauskas: „Labai džiugu ir reikia padėkoti Prezidentui už iniciatyvą sušaukti apskritojo stalo diskusiją, per kurią nevyriausybinės organizacijos – Šaulių sąjunga, skautija, ateitininkai ir kt. – turėjo galimybę viešai išsakyti savo pozicijas bei nuomonę dėl neformalaus vaikų švietimo situacijos ir skirtingo požiūro į šią labai svarbią švietimo kryptį“.
Šiuo metu vykdant šalies švietimo reformą, kurioje taip pat numatomas ir neformalaus švietimo krepšelio vienam vaikui įvedimas, kurio įgyvendinimą turės užtikrinti savivaldybės, neminimas nė vienos nevyriausybinės organizacijos vardas. Daugelyje Vakarų Europos valstybių neformalųjį švietimą vykdo būtent nevyriausybinės organizacijos, arba formaliojo ir neformaliojo švietimo teikėjai bei NVO yra lygiaverčiai partneriai. Svarbu pasiekti, kad neformaliojo švietimo sistema būtų lanksti, ir kiekviena organizacija, nepriklausomai nuo to – ar ji vyriausybinė, ar ne – savo veikla galėtų užkirsti kelią vaiko „gatvės mokyklai“. Taigi pirmiausia tik adekvatus neformaliojo švietimo vertės suvokimas yra sąlyga siekti realių rezultatų.