Pakilę į Pūčkorių atodangos viršūnę keliauninkai žavėjosi atsivėrusiais įspūdingais Vilnios upės juosiamos teritorijos vaizdais. Vėliau, leidžiantis saulei, žygiavo Vilnios slėnio apačioje esančiu Pūčkorių pažintiniu-istoriniu taku, o visai sutemus – mišku, kol paryčiais pasiekė Šveicarijos miško parką ir Sapieginės pažintiniais takais sugrįžo į Vilnių.
Be unikalių gamtinių objektų žygeiviai aplankė išlikusius Lietuvos karo istorijos paminklus: lenkų okupacijos metu įrengtus Vilniaus gynybinius įtvirtinimus, senuosius artilerijos sandėlius ir bunkerius, senąją, Stepono Batoro laikais įkurtą ir kažkada visą Lietuvos kunigaikštystę aprūpinusią patrankų liejyklą. Žygeiviai taip pat apžiūrėjo kalvose įrengtų bunkerių ir sienų stebėjimo postų vidų.
Kai pavargdavo eiti, studentai stojo pailsėti, o tuo metu pasistiprinti, padainuoti ir pasiklausyti kariūnų istorijų apie kario kasdienybę. Kad nesušaltų, žaidė žaidimus, kurių metu mokėsi orientuotis vietovėje naktį, pasitikėjimo vienas kitu, priešo puolimo ir dingusiųjų paieškos taktikos.
Į Vilnių žygeiviai sugrįžo kiek išvargę, bet džiaugėsi, kad nė vienas nepalūžo ir nepasidavė nuovargiui.