Lapkričio 17 d. į Vytauto Didžiojo karo muziejų atvežtas išskirtinis paminklas, skirtas visų Rusijos sukeltų karinių konfliktų aukoms atminti. Dar 2017 m. Ramūnui Šerpatauskui gimusi idėja iš fronte surinktų minų skeveldrų, tūtų ir kito karo metalo, kuris sėjo mirtį, pagaminti kryžių, buvo įgyvendinta kartu su savanoriu, bataliono „Donbas Ukraina“ kariu Oleksa Sokil.
Vytauto Didžiojo karo muziejuje apie 200 kg sveriantis kryžius bus eksponuojamas iki 2021 m. vasario pabaigos, vėliau jis bus Vilniuje, Klaipėdoje ir kituose Lietuvos miestuose, o galiausiai keliaus į Šiaulių r. Meškuičių seniūnijoje esantį Kryžių kalną, kuriame bus pastatytas ir iškilmingai atidengtas.
„Šis kryžius – unikalus tuo, kad yra vienintelis toks pasaulyje, kadangi visi jo komponentai surinkti būtent fronto linijose. Visos panaudotos medžiagos – mirtį nešęs metalas. Ukrainos kariai šitaip norėjo padėkoti Lietuvai už paramą, kuri viena pirmųjų ištiesė pagalbos ranką“, – pasakojo vienas iš idėjos iniciatorių, Lietuvos kariuomenės Karių reabilitacijos centro specialistas Ramūnas Šerpatauskas.
Kryžių su užrašu „Už jūsų ir mūsų laisvę“ juosia asmens indentifikavimo žetonai (ID) su žuvusių Ukrainos karių vardais, data ir vieta. Tarp šių žetonų galima rasti ir 1991 m. sausio 13-osios aukos Gintaro Žagunio, Medininkų tragedijos ir paskutinės sovietų agresijos aukos – savanorio Artūro Sakalausko vardinius žetonus. Kalvis ir šio kūrinio autorius Anatolijus Lavričenko sakė: „Kryžius yra tarsi motinos figūra, o šie žetonai – jos liūdni papuošalai.“
Nuo 2014 m. rudens Lietuvoje yra gydomi ir reabilituojami sužeisti ukrainiečių kariai, dalyvavę Rusijos ir Ukrainos kare. 2017 m. balandį Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karių reabilitacijos centro Ukrainos karių laisvalaikio organizavimo kuratorius Ramūnas Šerpatauskas, palaikomas Ukrainos ambasados Lietuvoje, Kryžių kalne pastatė pirmąjį Ukrainos karių kryžių.
Tuomet Ramūnui Šerpatauskui gimė unikali mintis – jis ukrainiečių kariams pasiūlė iš fronte surinktų minų skeveldrų, tūtų ir kito karo metalo, kuris sėjo mirtį – pagaminti kryžių, kuris būtų skirtas visų Rusijos sukeltų karinių konfliktų aukoms atminti. Įgyvendinti šį projektą ėmėsi ukrainietis, savanoris, bataliono „Donbas Ukraina“ karys Oleksa Sokil. Jis dalyvavo statant pirmąjį kryžių, tad simboliška, kad ėmėsi darbo įgyvendinant ir šį projektą. R. Šerpatauskas kartu su Oleksa Sokil 2018 m. važinėdamas po Ukrainą ir susitikdamas su savanorių organizacijomis, bendraudamas su kariais pristatė projektą bei jo idėją, pasakojo apie Kryžių kalną ir 2017 m. gimusią idėją pastatyti kryžių nuo Ukrainos karių.
Akcija sulaukė didelio palaikymo, prisijungė kariniai vienetai, dalyvaujantys karo veiksmuose – surinkta 10 maišų „mirties“ metalo. Visa tai buvo pervežta į Poltavą, kur karo veteranai, pagal specialybę – kalviai, ėmėsi įgyvendinti projektą, t. y. kryžiaus pagal Ukrainos kazokų stilistiką gamybos. Kryžiaus centre – skydas, padalintas į dvi dalis – Lietuvos ir Ukrainos vėliavų spalvas, ant kurių pavaizduoti šių dviejų valstybių simboliai – Gediminaičių stulpai ir Tridantis.
Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karių reabilitacijos centras Druskininkuose priima sužeistų Ukrainos armijos karių grupes, kurios baigiantis reabilitacijos kursui vyksta į Kryžių kalną ir ten pastato atminimo žuvusiems ginklo broliams bei padėkos Lietuvos žmonėms kryžius. Iš viso jau pastatyti 27 kryžiai.
Nuotraukos VDKM archyvo
Share This