Buvęs Utenos AŠR jaunasis šaulys, ištikimas „Trimito“ skaitytojas ir pagalbininkas Tomas Mameniškis studijuoja Jungtinių Amerikos Valstijų pakrančių apsaugos akademijoje. Šią vasarą grįžęs atostogų į Lietuvą Tomas nepamiršo šaulių, buvo užsukęs ir į „Trimito“ redakciją pasidalyti įspūdžiais apie studijas JAV. Kartu su Tomu Lietuvoje svečiavosi jo kurso draugas Andrew Roemhildas.
Jungtinių Amerikos Valstijų pakrančių apsaugos akademija, kurioje studijuoja Tomas Mameniškis, yra įsikūrusi Konektikuto valstijoje, Naujajame Londone. Kaip pasakojo Tomas, JAV yra keturios skirtingos karinės akademijos, viena iš jų – Pakrančių apsaugos. „Pakrančių apsauga JAV laivais ir sraigtasparniais vykdo gelbėjimo operacijas, rūpinasi sienos apsauga – tai kažkas panašaus į mūsų Karines jūrų pajėgas. Studijos vyksta panašiai kaip ir Gen. J. Žemaičio Lietuvos karo akademijoje. Studijuojama 4-erius metus“, – pasakojo kariūnas. Šiemet T. Mameniškis Pakrančių apsaugos akademijoje baigė pirmąjį kursą. Prieš tai 1-erius metus studijavo Gen. J. Žemaičio Lietuvos karo akademijoje. „JAV pradėjau viską iš naujo – tas pats bazinis kursas ir t. t. Skirtumų labai daug. Lietuvoje daugiau dėmesio skiriama fiziniam parengimui, JAV reikia daug mąstymo, daug ką išmokti mintinai, o juk viskas – anglų kalba. Anglų kalbos pagrindus turėjau, bet tai buvo labiau britiškoji anglų kalba. Kaip žinia, amerikietiškoji anglų kalba kiek kitokia. Po poros mėnesių jau buvo lengviau. Dabar problemų, galima sakyti, nebekyla. Anglų kalbą galiu vartoti lygiagrečiai su lietuvių“, – dalijosi patirtimi jaunuolis.
Tomo kurse studijuoja dar vienas lietuvis ir vienas vaikinas iš Tuniso. Aukštesniuose kursuose yra tunisiečių, tailandiečių, iš Belizo, Afganistano ir kitų šalių. Pasak Tomo, konkurse į akademiją paprastai dalyvauja apie 300–400 kandidatų, o 3–4 priima iš užsienio šalių. Šiemet šią akademiją baigė vienas latvis ir vienas lietuvis, kuris dabar tarnauja Karinėse jūrų pajėgose, Klaipėdoje.
Paklaustas, ar jaučia bendravimo skirtumų tarp skirtingų šalių, skirtingų kultūrų studentų ar vis tik karinė tvarka suvienodina visus, T. Mameniškis sakė: „Kažkokių ypatingų skirtumų nejaučiu. Yra bendra akademijos tvarka, kurios visi vienodai privalo laikytis. Ir nieko ten neprisigalvosi. Akademijoje studijuoja apie tūkstantis kariūnų, ir visi tarsi susilieja į vieną visumą. Tarptautiniams kariūnams kartais padaroma nuolaidų tik kalbos klausimais – jeigu kuris ko nors nesupranta, nesugeba parašyti ar pasakyti. Ir tarpusavyje mes, kariūnai, labai nuoširdžiai bendraujame. Savaitgaliais, laisvomis dienomis kviečiame vieni kitus į svečius, kartu keliaujame, leidžiame laisvalaikį. Nesijaučia kažkokios piktos konkurencijos ar pan. Visi stengiasi vieni kitiems padėti. Pavyzdžiui, bazinis kursas buvo tikrai nelengvas, liko daug prisiminimų, bet visas būrys stengėsi viską daryti kartu, draugiškai, nes taip lengviau įveikti užduotis. Vadovavomės principu: vienas – už visus, ir visi – už vieną.“ Jeigu kariūnui reikia pagalbos, drąsiai galima kreiptis į dėstytojus, į karininkus. „Žinoma, yra tam tikras skirtumas tarp skirtingų pakopų kariūnų. Į vyresniuosius mes kreipiamės: „Tamsta“. Jie su mumis bendrauja draugiškai, jeigu ir mes taip elgiamės, jeigu nebandome kažkuo išsiskirti, „išsišokti“. Jeigu elgsiesi netinkamai, vyresnieji tuoj tave „pastatys į vietą“. III kurso kariūnai atlieka seržantų, o IV kurso – karininkų pareigas. Jie tikrai tai daro atsakingai“, – įsitikinęs kariūnas.
Akademijoje studijuoja 10 proc. merginų. Jeigu kasmet priimama 340 kariūnų, tai merginų tarp jų būna 30–40. Anot Tomo, merginos labai stiprios, gerai pasirengusios, žino, kur eina. Retai pasitaiko, kad kuri iškristų bazinio kurso metu ar vėliau. Dažniau iškrenta vaikinai.
Metus studijavęs Lietuvoje, o metus – JAV, T. Mameniškis jau gali palyginti, kuo skiriasi studijos čia ir ten. Jo manymu, Lietuvoje daugiau dėmesio skiriama kariniams dalykams – taktikai, inžinerijai ir t. t. „Ten praktiškai turime tik vieną karinį dalyką – laivų vairavimą, laivybą, o labai daug dėmesio kreipiama į civilius dalykus. Pakrančių apsaugos akademija – vieną aukščiausių reitingų turinčių aukštųjų mokyklų visoje JAV pagal teikiamą išsilavinimo lygį. Aš ir mano draugas Andrew studijuojame mechaninę inžineriją. Lietuvoje studijavau tarptautinius santykius, tai iš esmės visai skirtingi dalykai. Visada domėjausi matematika, fizika, taigi nusprendžiau rinktis inžineriją. Pasistengiau ir dviejų kursų matematikos egzaminus išlaikiau į priekį. Civiliai mokslai gerokai spaudžia. Kiekvienas dėstytojas reikalauja iš savo dalyko, ir privalai viską mokėti. Bet jeigu kyla problemų, dėstytojai yra pasirengę padėti bet kurią akimirką. Pasilieka po darbo, duoda savo telefonų numerius ir patys ragina kreiptis patarimo.
Karyba šioje akademijoje daugiausia susijusi su laivyba, todėl kiekviename kurse tai ir studijuojame, tik aukštesniu lygiu. Iš viso bus 8 semestrai laivybos mokslo. Manau, kad pakaks. Po miškus nebėgiojame, tai taktikos ir nesimokome“, – pasakojo Tomas. Jis pripažino, kad tai, ko išmoko Lietuvoje, kokią patirtį sukaupė, dabar praverčia studijuojant JAV. Kai kurie civiliai dalykai kartojasi.
Pakrančių apsaugos akademijos kariūnų diena griežtai suskirstyta pagal dienotvarkę. Puikios sąlygos mokytis – didžiulė biblioteka, kiekvienam kariūnui nuperkamas nešiojamasis kompiuteris, yra internetas, rašymo ir skaitymo centrai, pritaikyti užduotims atlikti, juose dirba specialios darbuotojos, kurios padeda kariūnams. Jei trūksta literatūros, galima kreiptis į Konektikuto universitetą. Kariūnai gali daug sportuoti, nes yra daug ir įvairių sporto klubų. Taigi studentauti nelabai lieka laiko, nebent savaitgaliais.
„Ar šauliška patirtis davė kokios nors naudos – mokslams, pasaulėžiūrai ir t. t.?“ – klausiame Tomo. Jis net neabejoja: „Be abejo, karinius pagrindus gavau būdamas jaunuoju šauliu. Daug patirties įgijau šaulių vasaros stovyklose, vadų ir instruktorių kursuose. Paskui metus praleidau Savanorių pajėgose. Po truputį ėjau karininko profesijos link. Įstojus į Karo akademiją jau buvo lengviau, nes daug dalykų buvo žinomi. Buvimas šauliu tik stiprino norą eiti toliau. Stojau į Šaulių sąjungą jau žinodamas, kad noriu studijuoti Karo akademijoje. Ir siekiau to tikslo. Baigęs studijas JAV privalėsiu grįžti į Lietuvą ir 5-erius metus tarnauti Karinėse jūrų pajėgose. Kol kas anksti planuoti, kas bus po to. Dar treji metai studijų, paskui – Karinės jūrų pajėgos. Dar daug laiko, gali visko nutikti. Bet sustoti nesinori.“
T. Mameniškio nuomone, Šaulių sąjunga labai reikalinga. Tai patvirtino ir jo draugas Andrew Roemhildas. Tomas prisiminė: „Kai su Andrew nuvažiavome į jaunųjų šaulių stovyklą, jis pasakė: „Štai ko mes Amerikoje tikrai neturime!“ Vaikai turiningai leidžia laiką, daug ko išmoksta. Andrew mielai bendravo su jaunaisiais šauliais ir mano, kad Amerikoje panaši organizacija būtų labai populiari.“
Tomo bendrakursis Andrew pirmą kartą šią vasarą atvyko į Lietuvą. „Radau tai, ko maždaug tikėjausi. Esu buvęs Vokietijoje, Šveicarijoje. Europietiška kultūra skiriasi nuo amerikietiškosios. Lietuviai daug uždaresni, santūresni negu amerikiečiai. Labai patiko jaunųjų šaulių stovykla, kurioje lankėmės. Vaikai leidžia laiką gamtoje, sportuoja, mokosi karinių dalykų – tai tikrai yra šaunu. Mielai prisidėčiau ir dalyvaučiau tokioje veikloje, jei būčiau šiek tiek jaunesnis“, – įspūdžiais dalijosi svečias iš JAV.
„Esame kursiokai. Kartu praleidome laiką bazinio kurso metu, paskui netoliese vienas kito gyvenome ir artimiau susipažinome. Jis dažnai pasikviesdavo mane į svečius, daug bendravau su jo tėvais, taigi nusprendžiau pakviesti Andrew per atostogas pasisvečiuoti Lietuvoje. Daug laiko praleidome Ignalinoje prie ežerų, buvome prie jūros, Klaipėdoje. Kaune aplankysime Kauno senamiestį, Karo muziejų. Tikiuosi, kad jis išsiveš daug gerų įspūdžių apie Lietuvą“, – sakė T. Mameniškis.
Atsisveikindamas Tomas norėjo palinkėti šauliams, ypač jauniesiems, turėti tikslą ir jo siekti. „Man labai smagu dabar sugrįžus į Lietuvą pamatyti augančią naują kartą, jaunuosius šaulius, kurie noriai dalyvauja šauliškoje veikloje. Be galo norėčiau grįžti į tuos laikus, smagiai ir naudingai leisti laiką stovyklose, užsiėmimuose ir t. t.“, – sakė buvęs jaunasis šaulys, dabar – JAV pakrančių apsaugos akademijos kariūnas Tomas Mameniškis.
Aušra Garnienė