Kad išliktų budrus ir, esant reikalui, galėtų prisidėti prie šalies gynybos, šaulys turi nuolat mokytis ir ugdyti savo individualius bei kolektyvinius įgūdžius.
Gruodžio 20 d. prie Vanaginės poligono griaudėjo Perkūnas. Šiemet suburta Karaliaus Mindaugo šaulių 10-osios rinktinės „Perkūno“ kuopa mokėsi ir treniravosi Vanaginės miške, kaip teisingai reaguoti į priešo ugnį. Po būrių vadų pravestos teorinės dalies šauliai grupelėmis pasikeisdami šlifavo veiksmus. Pratybų metu teko prisiminti anksčiau išmoktas sąvokas, kaip nebylaus valdymo signalai, laužyta vora, maskavimasis, orientavimasis vietovėje ir t.t. Pats veiksmas „šaulio reakcija į priešo ugnį“ atrodo paprastas, tačiau smalsumas ir susidomėjimas itin didelis visiems kyla daugybė klausimų: „o kas jeigu taip, … o jei taip ir anaip…?“. Pratybų pabaigoje su šauliais buvo aptarti rezultatai, išsakytos pastabos ir pagyrimai. Rezultatas aiškus – reikia treniruotis.
Po pratybų kuopos padalinių valdymo grupės liko „po pamokų“ ir ruošėsi kitoms. Tik kuopos padalinių – būrių, skyrių ir grandžių vadų dėka galime ugdyti budrų, pasiruošusį tėvynės gynybai šaulį.