Penktadienį sostinėje vykusioje Lietuvos šaulių sąjungos tarptautinėje konferencijoje „Visuotinė gynyba – ar vis dar aktualu?“ apie krašto gynybą diskutavo ne tik Lietuvos, bet ir užsienio gynybos ekspertai.
Pagrindinį pranešimą apie geopolitinę saugumo situaciją skaitęs vokiečių kariuomenės atsargos generolas, buvęs NATO Jungtinės pajėgų vadavietės vadas Egonas Rammsas, išskyrė šiandienos didžiausius geopolitinės situacijos iššūkius: užšaldytus karus regionuose, terorizmo išpuolių grėsmę, kibernetinius nusikaltimus ir dėl greitos globalizacijos nykstančią ribą tarp melo ir tiesos. „Kai kurie manė, kad išauš nauja era be jokio karo, tačiau pažvelgus į pastaruosius 28-erius metus, tokia prielaida yra visiškai neteisinga. Jeigu šiandieninę geopolitinę situaciją lyginsime su Šaltojo karo laiku, tai šiandien pasaulis daug nestabilesnis ir pavojingesnis nei buvo, – kalbėjo E. Rammsas. Savo įžvalgomis apie regioninio saugumo iššūkius dalinosi Suomijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje Christeris Michelsonas ir Ukrainos medijų centro hibridinio karo analitinės grupės direktoriaus pavaduotoja Liubova Tsybulska.
Lieuvos saugumo ir visuotinės gynybos klausimus aptarė Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos politikos mokslų doktorantas Remigijus Žilinskas, Vilniaus universiteto TSPMI lektorius dr. Deividas Šlekys. Viceministras savo pranešime pabrėžė, kad šiandieninis pasaulis yra labai sudėtingas, sunku atskirti tiesą nuo melo ir į kokius signalus reikia reaguoti – kur yra tik informacinis triukšmas, o kur – svarbi informacija. „Atgrasymas yra Lietuvos nacionalinio saugumo strategijos pamatas, kur siekiama stiprinti gynybos pajėgumus, pagerinti partnerystes su sąjungininkais ir sukurti elastingą visuomenę bei didinti jos socialinį atsparumą, – sakė viceministras. – Naujojo karo eiga priklausys ne tik nuo to, kaip žvelgsime į karinius sprendimus, bet ir kaip suvoksime atgrasymą“, – kalbėjo viceministras.
Apie Lietuvos visuotinės gynybos teisinių, moralinių ir karinių įsipareigojimų problematiką diskutuos Konstitucinio teismo pirmininkas prof. dr. Dainius Žalimas, saugumo ir gynybos analitikas Aurimas Navys bei Šaulių sąjungos vadas plk. ltn. Gintaras Koryzna. „Šauliai šiandien yra aktyvi visuomenės dalis, prisidedanti prie saugumo stiprinimo. Vien tik karinė technika neužtikrina valstybei saugumo, o ginkluotosios pajėgos – gynybinio pajėgumo. Visuomenės vaidmuo yra neabejotinas, o šauliai tampa ta jungiančiąja grandimi, didinanti jos įsitraukimą šalies gynybos stiprinime“, – tarptautinės konferencijos metu kalbėjo Lietuvos šaulių sąjungos vadas.
Pagrindinį pranešimą apie geopolitinę saugumo situaciją skaitęs vokiečių kariuomenės atsargos generolas, buvęs NATO Jungtinės pajėgų vadavietės vadas Egonas Rammsas, išskyrė šiandienos didžiausius geopolitinės situacijos iššūkius: užšaldytus karus regionuose, terorizmo išpuolių grėsmę, kibernetinius nusikaltimus ir dėl greitos globalizacijos nykstančią ribą tarp melo ir tiesos. „Kai kurie manė, kad išauš nauja era be jokio karo, tačiau pažvelgus į pastaruosius 28-erius metus, tokia prielaida yra visiškai neteisinga. Jeigu šiandieninę geopolitinę situaciją lyginsime su Šaltojo karo laiku, tai šiandien pasaulis daug nestabilesnis ir pavojingesnis nei buvo, – kalbėjo E. Rammsas. Savo įžvalgomis apie regioninio saugumo iššūkius dalinosi Suomijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje Christeris Michelsonas ir Ukrainos medijų centro hibridinio karo analitinės grupės direktoriaus pavaduotoja Liubova Tsybulska.
Lieuvos saugumo ir visuotinės gynybos klausimus aptarė Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos politikos mokslų doktorantas Remigijus Žilinskas, Vilniaus universiteto TSPMI lektorius dr. Deividas Šlekys. Viceministras savo pranešime pabrėžė, kad šiandieninis pasaulis yra labai sudėtingas, sunku atskirti tiesą nuo melo ir į kokius signalus reikia reaguoti – kur yra tik informacinis triukšmas, o kur – svarbi informacija. „Atgrasymas yra Lietuvos nacionalinio saugumo strategijos pamatas, kur siekiama stiprinti gynybos pajėgumus, pagerinti partnerystes su sąjungininkais ir sukurti elastingą visuomenę bei didinti jos socialinį atsparumą, – sakė viceministras. – Naujojo karo eiga priklausys ne tik nuo to, kaip žvelgsime į karinius sprendimus, bet ir kaip suvoksime atgrasymą“, – kalbėjo viceministras.
Apie Lietuvos visuotinės gynybos teisinių, moralinių ir karinių įsipareigojimų problematiką diskutuos Konstitucinio teismo pirmininkas prof. dr. Dainius Žalimas, saugumo ir gynybos analitikas Aurimas Navys bei Šaulių sąjungos vadas plk. ltn. Gintaras Koryzna. „Šauliai šiandien yra aktyvi visuomenės dalis, prisidedanti prie saugumo stiprinimo. Vien tik karinė technika neužtikrina valstybei saugumo, o ginkluotosios pajėgos – gynybinio pajėgumo. Visuomenės vaidmuo yra neabejotinas, o šauliai tampa ta jungiančiąja grandimi, didinanti jos įsitraukimą šalies gynybos stiprinime“, – tarptautinės konferencijos metu kalbėjo Lietuvos šaulių sąjungos vadas.
