Sausio 4-ąją Kauno rotušėje miesto geradariams buvo išdalyti simboliniai „Gerumo plytų“ apdovanojimai, kuriuos įteikė meras Andrius Kupčinskas.
„Gerumo plyta“ — simbolinė baltojo stiklo plytelė su miesto herbu raudoname įdėkle. Tai išskirtinis Kauno mietso mero apdovanojimas, teikiamas žmonėms už gerus drabus Kauno bendruomenei.
Šiais metais apdovanoti bendruomenės centrų atstovai, gydytojai, mokytojai, socialiniai darbuotojai. „Gerumo plyta“ įteikta ir šauliui, kariui savanoriui Juozui Armonaičiui. Jis Kauno miestui nusipelnė aukodamas lėšas kultūros projektams (Kauno prisikėlimo bažnyčiai, Partizanų motinos paminklui, Romo Kalantos paminklui, Lietuvos kančių memorialui).
J. Armonaitis buvo pirmasis rezistentas, įsitraukęs į LŠS atkūrimo darbą. Kartu su pirmąja 18 LŠS atkūrėjų grupe 1989 metų rugsėjo 20 dieną J. Armonaitis davė šaulio priesaiką prie V. Putvinskio-Pūtvio kapo Kelmėje. LŠS atkūrimo konferencijoje 1990 metų vasario 15 dieną J. Armonaitis buvo išrinktas LŠS garbės teismo pirmininku. 1990 metų birželio 23 dieną šaulių sąskrydyje jis apdovanotas aukščiausiu LŠS apdovanojimu — šaulių žvaigždės ordinu už rezistencinę veiklą ir aktyvų darbą atkuriant Šaulių sąjungą. 1990 metų lapkričio 23 dieną LŠS suvažiavimo metu perrinktas LŠS Garbės teismo pirmininku ir išrinktas į Šaulių Žvaigždės ordino tarybą (apdovanojimams teikti). 1991 metais Armonaitis aktyviai dalyvavo ginant Aukščiausiąją Tarybą ir kitus objektus. Tų pačių metų spalio 3 dieną jam suteiktas LŠS garbės šaulio vardas. 1992 metų kovo 11-ąją J. Armonaitis išliko kuklus ir doras šaulys. Jis visada padeda į bėdą patekusiems ginklo draugams ir šauliams. Susikrimtęs, kad Tautos šventovė — Prisikėlimo bažnyčios atstatymo darbas sulėtėjo, J. Armonaitis, nors gyvendamas labai kukliai, visas savo gyvenimo santaupas — 32000 litų paskyrė šios šventovės atstatymui.