Renginyje dalyvavęs Lietuvos šaulių sąjungos vadas plk. ltn. Gintaras Koryzna pasveikino renginio dalyvius, drauge su Pagėgių savivaldybės meru Virginijumi Komskiu atidengė paminklą.
Iškilmingoje eisenoje ir gėlių padėjimo prie skulptūros, skirtos Mažosios ir Didžiosios Lietuvos susijungimui, ceremonijoje dalyvavo LDK Kęstučio šaulių 7-osios rinktinės šauliai, Lietuvos šaulių sąjungos Garbės sargybos kuopos šauliai atliko salves.
Vykusioje konferencijoje „Tilžės akto 100-mečio šviesoje“ pranešimus skaitė dr. Algirdas Matulevičius, dr. Milda Janiūnaitė, Martyno Jankaus muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė, Lietuvos šaulių sąjungos Vlado Putvinskio-Pūtvio klubo prezidentas Stasys Ignatavičius, Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės pirmininkas Sigitas Šamborskis.
„Tilžės akto 100-mečio“ atminimo medalių įteikimo ceremonijos metu medalis įteiktas ir Sąjungos vadui.
1918 m. lapkričio 16 d. Tilžėje susirinkę 53 Mažosios Lietuvos veikėjai įsteigė Prūsų Lietuvos tautinę tarybą, kuri po dviejų savaičių – lapkričio 30 d. priėmė santūraus turinio „Pareiškimą”, vėliau išgarsėjusį Tilžės akto pavadinimu. Jame skelbiama krašto daugumos gyventojų valia: Mažosios Lietuvos prisiglaudimas prie savo tautos kamieno – Didžiosios Lietuvos. Šį aktą pasirašiusieji garbingai pasižadėjo visas jėgas aukoti minėtam tikslui. Tilžėje pasirašytas Mažosios Lietuvos tautinės tarybos aktas šio krašto lietuviams buvo tolygus Lietuvos nepriklausomybės 1918 m. vasario 16 d. aktui.
Tilžės aktą pasirašė 24 asmenys: J. Vanagaitis, M. Deivikas, M. Banaitis, K. Kuipelis, J. Lėbartas, J. Gronavas, M. Mačiulis, J. Juška, V. Gailius, A. Smalakys, M. Lymantas, D. Kalniškis, E. Jagomastas, L. Deivikas, E. Bendikas, M. Klečkus, M. Jankus, K. Paura, F. Sūbaitis, J. Arnašius, J. Užpurvis, M. Reidys, V. Didžys, J. Margis. Buvo pasirašyti šeši „Pareiškimo” egzemplioriai. Jo tekstą Taryba paskelbė ir išplatino kaip atsišaukimą.
