Šiandien minimos pirmojo Lietuvos kariuomenės karininko, paaukojusio gyvybę kovose už nepriklausomybę 102-osios žūties metinės. Alytaus šauliai, pagerbdami prieš daugiau nei šimtą metų pirmąjį žuvusį Lietuvos kariuomenės karininką Antaną Juozapavičių, padėjo gėles ant jo kapo, prisiminė karininko gyvenimą ir jo ištartus žodžius, kurie ir šiandien turi gilią prasmę ir reikšmę: „Aš esu lietuvis. Tai yra mano garbė“.
1918 m. pabaigoje Vilniuje sudarius pirmąją Lietuvos vyriausybę, paskirtas krašto apsaugos ministro A. Voldemaro adjutantu. 1919 m. sausio 25 d. A. Juozapavičius tapo pirmojo pėstininkų pulko Alytuje vado padėjėju, o nuo tų pačių metų vasario 4 d. laikinai ėjo pėstininkų pulko vado pareigas. 1919 m. vasario 13 d. žuvo Alytuje pulkui traukiantis nuo puolančių Raudonosios Armijos dalinių. Antanas Juozapavičius buvo pirmasis Lietuvos kariuomenės karininkas, žuvęs nepriklausomybės kovose. Palaidotas 1919 m. vasario 14 d. Alytaus Šv. Liudviko bažnyčios šventoriuje, tačiau I pėstininkų pulko iniciatyva 1919 m. balandžio 2 d. perlaidotas Alytaus bažnyčios šventoriuje. 1922 m. rugpjūčio 20 d. Alytaus kapinėse iškilmingai atidengtas paminklas Karininkui Antanui Juozapavičiui.
1922 m. Antanas Juozapavičius apdovanotas I laipsnio Vyties kryžiumi (po mirties), 1926 m. – Čekoslovakijos Karo kryžiumi (po mirties), 1930 m. – Savanorių medaliu (po mirties). 2009 m. karininkui Antanui Juozapavičiui po mirties suteiktas Alytaus miesto garbės piliečio vardas už ypatingus nuopelnus Alytaus miestui ir Lietuvos valstybei ir kilnius jo poelgius, padariusius didelį poveikį visuomenei.
1991 m. spalio 25 d. Alytaus miesto valdybos potvarkiu Alytaus apskrities šaulių rinktinei suteiktas Karininko Antano Juozapavičiaus vardas.
Share This