Kviečiame į Lvivo istorijos muziejaus parengtos parodos
NENUGALĖTIEJI. UKRAINOS SUKILĖLIŲ ARMIJA
atidarymą.
Renginys vyks 2022 m. gruodžio 16 d., penktadienį, 17.00 val.
ekspozicinėje erdvėje „Lukiškių kalėjimas 2.0“ (Lukiškių skg. 6, Vilnius, Lietuva)
Renginyje dalyvaus:
Roman Čmelyk – Lvivo istorijos muziejaus direktorius
Galina Skoropadova – muziejaus direktoriaus pavaduotoja edukacinei-kultūrinei veiklai
Renginio metu istorikė Marina Mirzaeva skaitys nuotolinę paskaitą
„Moterys Ukrainos sukilėlių armijoje“
Nenugalėtieji. Ukrainos Sukilėlių Armija
Ukrainos Sukilėlių Armija (Lietuvoje įvardijama trumpiniu UPA) – karinis ir politinis Ukrainos laisvės kovų sąjūdžio darinys, kurio strateginis tikslas buvo Ukrainos valstybingumo atkūrimas.
Pirmieji UPA padaliniai pradėjo kurtis 1942 m. pabaigoje Voluinėje ir Palesėje kaip pasipriešinimas žiauriai vokiečių okupacinei politikai. 1943 m. pavasarį ir vasarą buvo sukurta vieninga karinė ir politinė rezistencijos sąjūdžio vadovybė, funkcinė armijos struktūra, o 1944 m. pabaigoje baigta formuoti UPA teritorinė struktūra. Armija aktyviai veikė trijuose „kraštuose“, dar vadinamuose Generalinės karinės apygardos (GKA): UPA Šiaurės apygarda, UPA Vakarų apygarda, UPA Pietų apygarda; ketvirtasis „kraštas“ – UPA Rytų apygarda – galutinai nebuvo suformuotas.
1943 m. lapkritį vyriausiuoju UPA vadu tapo R. Šuchevič – „Taras Čuprinka“, nuo 1950 m. kovo – V. Kuk „Koval“ („Kalvis“).
UPA organizacinės struktūros pagrindas buvo trijulių (kai kuriuose regionuose – ketvertukų) sistema. Jos esmė buvo tai, kad aukštesnį vienetą sudaro trys žemesni.
Palyginti su kitais pogrindžio sąjūdžiais nacių okupuotoje Europoje, UPA buvo unikali tuo, kad neturėjo pagalbos iš užsienio, o rėmėsi aktyvia civilių gyventojų parama. Siekdama idėjos kovoti už laisvą suverenią valstybę, UPA turėjo kariauti dviem frontais – prieš Hitlerio ir Stalino režimus.
Bendras teritorijos plotas, kuriame 1944 m. vyko sukilėlių sąjūdis, siekė 150 tūkstančių kvadratinių kilometrų, joje gyveno apie 15 milijonų žmonių.
Ukrainos Sukilėlių Armija veikė iki XX a. šeštojo dešimtmečio vidurio. UPA gretose kovojo daugiau kaip 250 tūkstančių žmonių. Už dalyvavimą sukilėlių sąjūdyje ar jo rėmimą SSRS baudžiamosios institucijos represavo daugiau nei pusę milijono žmonių.