Po moksleivių rudens atostogų dar dešimties mokyklų devintokai galės dalyvauti pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kurse, skirtame gerinti mokinių žinias apie nacionalinį saugumą, piliečių vaidmenį valstybės gynyboje, suteikiant jiems praktinių įgūdžių.
Lapkritį mokymuose dalyvaus devintokai iš Alytaus, Kauno, Pasvalio, Šaulių, Plungės, Utenos, Šalčininkų rajonų, Šilutės, Marijampolės, Tauragės mokyklų.
Praktiniai pilietiškumo ir gynybos įgūdžių mokymai bus tęsiami pavasarį ir planuojama, kad per keletą ateinančių mokslo metų juose galės dalyvaus visi šalies devintokai: 2022–2023 m. pavasarį dalyvaus 10 proc. visų devintų klasių mokinių, 2023–2024 m. – 50 proc., 2024–2025 m. – 100 proc.
Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursas 9 klasių moksleiviams yra bendras Krašto apsaugos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos projektas. Jis pristatytas šįmet gegužę.
„Atnaujindami visas bendrojo ugdymo programas, daug dėmesio skyrėme pilietiškumo kompetencijoms ugdyti per visus bendrojo ugdymo dalykus. Siekiame, kad pilietiškumas nebūtų tik vieno konkretaus mokomojo dalyko objektas, o aprėptų žymiai plačiau. Visgi svarbu ne tik teorinės žinios, bet ir tai, kad šias žinias mokiniai gebėtų pritaikyti praktiškai. Todėl rengiami praktiniai mokymai, kur jaunuoliai mokosi tinkamai elgtis ir išvengti pavojaus gyvybei ir sveikatai ekstremalių situacijų atveju, suteikti pirmąją pagalbą ištikus nelaimei ir kt. Manau, kad nekyla abejonių tokių mokymų tikslingumu“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Kaip pabrėžia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, būtent praktinis mokymas mokyklų įvertintas labai palankiai. „Daug kalbame apie tai, kad reikia daugiau pilietiškumo pamokų, patriotinio ugdymo. Tačiau turime suprasti, kad šiandien sudominti jaunimą yra sudėtinga užduotis. Todėl negalime apsiriboti tik teorija. Mūsų kursas ir yra išskirtinis tuo, kad jis praktinis. Turbūt būtent todėl mokyklos, kuriose kursas vyko pavasarį apie jį atsiliepė itin teigiamai. Tad įvertinę pilotinio projekto sėkmę – nusprendėme jį tęsti“, – teigia A. Anušauskas.
Mokymais visose šalies mokyklose rūpinasi Lietuvos šaulių sąjunga. Kursą veda šauliai, atsargos kariai, profesinės karo tarnybos kariai.
„Šis kursas svarbus tuo, kad yra orientuotas į jaunimo pasiruošimą ir praktinius įgūdžius. Per tris kurso dienas jie mokosi išgyvenimo lauko sąlygomis pagrindų, pvz., kaip įkurti laužą, statyti palapines, pirmosios medicininės pagalbos ir kitų įgūdžių, kurie gali būti panaudojami ir kasdieniniame gyvenime. Matėme kurso reikalingumą, o vykusio bandomojo kurso rezultatai buvo tikrai stebinantys“, – kalba Lietuvos šaulių sąjungos vadas plk. Albertas Dapkus.
Pirmieji bandomieji pilietiškumo ir gynybos įgūdžių mokymai devintokams vyko pavasarį. Tuomet iš juose dalyvavusių mokyklų sulaukta teigiamų atsiliepimų ir palaikymo projektui. Mokyklų vadovai teigė, jog vaikai aktyviai įsitraukė tiek į teorinius mokymus, tiek į išbandymų žygį, kuriame galėjo pritaikyti sukauptas žinias. Dauguma mokymų dalyvių tikino, jog, jei būtų galimybė, panašiuose kursuose dalyvautų dar kartą.
„Mūsų vaikai mokymus įvertino labai gerai, ypač – mergaitės. Gal buvo netikėta, bet jos labai įsitraukė ir į teorines, ir į praktines veiklas, o žygis, kuriame reikėjo patiems užkurti laužą, pasistatyti palapines, pasiruošti maisto, visiems paliko įspūdį. Šie kursai vaikams svarbūs sustiprinti jų savarankiškumą, planavimo gebėjimus, atsakomybę už savo veiksmus, sprendimus“, – pasakojo Šiaulių rajono Meškuičių gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Dalia Šniukaitė. Vasaros pradžioje pilietiškumo ir gynybos įgūdžių mokymuose dalyvavo 19 šios mokyklos mokinių.
Planuojama, kad nuo 2024-2025 m. m. 3 dienų trukmės kursas bus privalomas ir organizuojamas kasmet.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos informacija.