LŠS Vakarų (Jūros) šaulių 3-iosios rinktinės šauliai atidengė memorialinę lentą aktyviam Mažosios Lietuvos visuomenininkui, šauliui Jurgiui Lėbartui. Klaipėdoje, Tiltų gatvės 16 name J. Lėbartas darbavosi dvejus metus kaip 20-osios Klaipėdos šaulių rinktinės valdybos pirmininkas. Tokiam šio veikėjo įamžinimui dar vasarį pritarė Klaipėdos miesto tarybos Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisija. O įamžinimo iniciatyvą parodė Klaipėdos 3-iosios rinktinės šauliai, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyrius.

J. Lėbartas buvo aktyvus Mažosios Lietuvos visuomenininkas, Tilžės akto signataras. 1911 m. įsteigė ir su kitais vadovavo spaudos kooperatyvui, vėliau bendrovei „Lituania“, leido lietuviškus kalendorius. 1912–1919 m. – „Lietuvių kalendras“ Klaipėdoje. 1915 m. J. Lėbartas išleido 16 puslapių elementorių „Lietuviškų kūdikių knygelė“. Po Pirmojo pasaulinio karo įsitraukė į Mažosios Lietuvos lietuvininkų kovą už šio krašto susijungimą su Didžiąja Lietuva. 1922 m. pabaigoje, įsteigus Mažosios Lietuvos Gelbėjimo komitetą, pasirašė atsišaukimą, kuriame raginama jungtis su Lietuva. Pasirašė Šilutėje išleistą 1923 m. sausio mėn. 9 d. Klaipėdos krašto sukilėlių manifestą bei 1923 m. sausio 19 d. Šilutės deklaraciją, kurioje skelbiama, kad Klaipėdos kraštas autonomijos teisėmis susijungia su Lietuva.

1925 m. buvo paskirtas Šilutės apskrities viršininku. 1926 m., išrinkus pirmą Klaipėdos krašto Seimelį, buvo paskirtas Direktorijos pirmininku. 1934 m. ėjo Klaipėdos vyr. burmistro pareigas. 1935 m. įsteigė Šilutės šaulių kuopą. Suorganizavo šaulių – Santaros – mišrų chorą. Turėjo privatų verslą Šilutėje. Hitlerininkams užgrobus Klaipėdos kraštą pasitraukė į Palangą.

Už nuopelnus Klaipėdos kraštui ir Lietuvos Respublikai apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu (1928 m.), Lietuvos nepriklausomybės medaliu, Šaulių žvaigžde „Už nuopelnus“.

Mirė 1944 metais, 2002-aisiais perlaidotas Joniškės kapinėse.

Share This