Spalio 6-ąją Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) mini organizacijos ideologo ir vieno iš įkūrėjų Vlado Putvinskio-Pūtvio 145-ąsias gimimo metines.
Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės ir Sąjungos štabo šauliai Pagerbdami Šaulių sąjungai ir visai Lietuvai nusipelniusį žmogų prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje esančio V. Putvinskio biusto padėjo gėlių ir atidavė pagarbą pirmajam Sąjungos vadui. Trumpos ceremonijos metu pasisakė V. Putvinskio-Pūtvio klubo prezidentas Stasys Ignatavičius, šaulių ideologo provaikaitis Stasys Pūtvis, Vytauto Didžiojo karo muziejaus mokslinė darbuotoja dr. Aušra Jurevičiūtė.
S. Ignatavičius, priminęs svarbiausias V. Putvinskio tikslus, darbus, akcentavo jo siekį, aktualų ir šiandien, sušaulinti Lietuvą, tai yra visai tautai tapti dvasios aristokratija, kuriai tėvynės gynimas, galių stiprinimas, darbas, prisidedant prie jos gerovės – pagrindiniai sąmoningo piliečio gyvenimo bei veikimo motyvai.
S. Pūtvis ir A. Jurevičiūtė pasidžiaugė, kad yra žmonių, puoselėjančių ir tęsiančių kilnias tarpukaryje gyvenusių žmonių idėjas bei darbus.
V. Putvinskis (1873 m. spalio 6 d. Rygoje – 1929 m. kovo 5 d. Kaune, palaidotas Kelmėje) bajoras, dvarininkas, visuomenės ir kultūros veikėjas, rašytojas, knygnešys, ūkininkas, žuvininkystės pradininkas Lietuvoje.
Kilęs iš senos Žemaitijos bajorų giminės, augęs lenkiškoje aplinkoje veik 30-ies apsisprendė būti lietuviu, kartu su žmona ėmė mokytis lietuvių kalbos, savo dvaruose steigė slaptas pradines mokyklas. Spaudos draudimo metais Šilo Pavėžupyje įsteigė didžiausią lietuviškos spaudos gabenimo, paskirstymo ir persiuntimo centrą Žemaitijoje, aktyviai dalyvavo 1905 m. revoliuciniuose įvykiuose, agitavo prieš carą. Už politinę veiklą buvo suimtas, kelerius metus kalėjo Rusijoje. Čia ėmė domėtis filosofija, parašė nemažai straipsnių filosofijos temomis. Daug nusipelnė atkuriant bei įtvirtinant Lietuvos nepriklausomybę. Įkūrė Šaulių sąjungą (parengė Sąjungos įstatus, programą struktūrą, principus, ideologiją). Rašė straipsnius, samprotavo apie laisvę, tautą, aiškino kultūros reikšmę jai.
Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės ir Sąjungos štabo šauliai Pagerbdami Šaulių sąjungai ir visai Lietuvai nusipelniusį žmogų prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje esančio V. Putvinskio biusto padėjo gėlių ir atidavė pagarbą pirmajam Sąjungos vadui. Trumpos ceremonijos metu pasisakė V. Putvinskio-Pūtvio klubo prezidentas Stasys Ignatavičius, šaulių ideologo provaikaitis Stasys Pūtvis, Vytauto Didžiojo karo muziejaus mokslinė darbuotoja dr. Aušra Jurevičiūtė.
S. Ignatavičius, priminęs svarbiausias V. Putvinskio tikslus, darbus, akcentavo jo siekį, aktualų ir šiandien, sušaulinti Lietuvą, tai yra visai tautai tapti dvasios aristokratija, kuriai tėvynės gynimas, galių stiprinimas, darbas, prisidedant prie jos gerovės – pagrindiniai sąmoningo piliečio gyvenimo bei veikimo motyvai.
S. Pūtvis ir A. Jurevičiūtė pasidžiaugė, kad yra žmonių, puoselėjančių ir tęsiančių kilnias tarpukaryje gyvenusių žmonių idėjas bei darbus.
V. Putvinskis (1873 m. spalio 6 d. Rygoje – 1929 m. kovo 5 d. Kaune, palaidotas Kelmėje) bajoras, dvarininkas, visuomenės ir kultūros veikėjas, rašytojas, knygnešys, ūkininkas, žuvininkystės pradininkas Lietuvoje.
Kilęs iš senos Žemaitijos bajorų giminės, augęs lenkiškoje aplinkoje veik 30-ies apsisprendė būti lietuviu, kartu su žmona ėmė mokytis lietuvių kalbos, savo dvaruose steigė slaptas pradines mokyklas. Spaudos draudimo metais Šilo Pavėžupyje įsteigė didžiausią lietuviškos spaudos gabenimo, paskirstymo ir persiuntimo centrą Žemaitijoje, aktyviai dalyvavo 1905 m. revoliuciniuose įvykiuose, agitavo prieš carą. Už politinę veiklą buvo suimtas, kelerius metus kalėjo Rusijoje. Čia ėmė domėtis filosofija, parašė nemažai straipsnių filosofijos temomis. Daug nusipelnė atkuriant bei įtvirtinant Lietuvos nepriklausomybę. Įkūrė Šaulių sąjungą (parengė Sąjungos įstatus, programą struktūrą, principus, ideologiją). Rašė straipsnius, samprotavo apie laisvę, tautą, aiškino kultūros reikšmę jai.
