Spalio 19 dieną Kauno Aukštųjų Šančių karių kapinėse buvo paminėtos šaulio Vinco Dovydaičio 121-osios gimimo ir 100-osios žūties metinės.
Renginyje dalyvavo V. Dovydaičio sūnėnas, partizanas, šaulys Stasys Dovydaitis, Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės šauliai, jaunieji šauliai.
Atminimo popietėje sveikinimo žodį susirinkusiesiems tarė Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės vadas Vytautas Žymančius. Apie giminaitį pasakojo ir prisiminimais dalijosi jo sūnėnas S. Dovydaitis. Šaulių sąjungos paskelbto konkursinio rašinio „Vinco Dovydaičio idealai nemirė” laureatė, jaunoji šaulė Viktorija Žukauskaitė perskaitė savo esė, kur apmąstė žmogaus pareigą Tėvynei ir tautai, svarstė, ar šiandien turime į Vincą panašių jaunuolių, besirenkančių aukštus, neretai sunkiai pasiekiamus tikslus.
Pagerbdami šaulio V. Dovydaičio, kurio trumpo gyvenimo motto buvo „Dulce et decorum est pro patria mori / Saldu ir garbinga mirti už tėvynę“ atminimą, Šaulių sąjungos Garbės sargybos kuopos šauliai trimis šūvių salvėmis pagerbė šaulio ir visų laisvės kovotojų atminimą. Salvės buvo skirtos: Lietuvai, laisvės kovotojams, Šaulių sąjungai.
Vincas Dovydaitis gimė 1899 m. spalio 14 d. Runkų kaime, Kazlų Rūdos parapijoje. Troškęs mokslų Kauno ,,Saulės“ gimnazijoje jis buvo geriausias klasės mokinys. 6-oje klasėje vadovavo ateitininkams. 1919 m. leidosi į Suvalkiją rinkti savanorių ir ne vieną būrį atvežė į Kauną. Kuriantis Šaulių sąjungai buvo vienas pirmutinių. 1920 rugsėjo 30 d. savanoriu išvyko į frontą, atsidūrė Valkininkuose. Pasitraukus kariuomenei čia liko tik šauliai, planavę pasitraukimą spalio 16 d., tačiau tądien ryte į miestelį įsiveržė lenkų kavalerijos dalinys. Mirtinai sužeistas V. Dovydaitis mirė spalio 19 d. Alytaus ligoninėje. Vincas Dovydaitis buvo pirmasis šaulių būrio vadas, žuvęs Nepriklausomybės kovose.
Share This