Sausio 13-osios rytą pažadinome simboline atminties šviesa – pagarbos žuvusiesiems ir nukentėjusiesiems, prisiminimų apie kruviną naktį, laisvės idėjų pergalės prieš brutalią jėgą ženklu.
Pakviesti, genami vidinės nuostatos, apsisprendę patys, nes negalėję kitaip, žmonės, tauta ėjo kupina ryžto apginti laisvę, nes ją jau buvo pasirinkusi. Tautos vienybė ir stiprybė akivaizdoje grėsmės netekti to, kas sunkiai siekta pusę amžiaus, buvo stulbinanti.
„Dulce et decorum est pro patria mori – kilnu ir garbinga už Tėvynę mirti“, – drąsino save partizanai, laisvės kovotojai. Galbūt panašiai mąstė septyniolikmečiai šauliai Ignas Šimulionis ir Darius Gerbutavičius, prieš trisdešimt metų kulkų pakirsti prie televizijos bokšto? Pagarba jiems. Pagarba šauliams, visiems žmonėms, ilgas dienas ir savaites budėjusiems ir saugojusiems Lietuvos laisvę.
Atmintis visad liks gyva. Ir liudys.
Pakviesti, genami vidinės nuostatos, apsisprendę patys, nes negalėję kitaip, žmonės, tauta ėjo kupina ryžto apginti laisvę, nes ją jau buvo pasirinkusi. Tautos vienybė ir stiprybė akivaizdoje grėsmės netekti to, kas sunkiai siekta pusę amžiaus, buvo stulbinanti.
„Dulce et decorum est pro patria mori – kilnu ir garbinga už Tėvynę mirti“, – drąsino save partizanai, laisvės kovotojai. Galbūt panašiai mąstė septyniolikmečiai šauliai Ignas Šimulionis ir Darius Gerbutavičius, prieš trisdešimt metų kulkų pakirsti prie televizijos bokšto? Pagarba jiems. Pagarba šauliams, visiems žmonėms, ilgas dienas ir savaites budėjusiems ir saugojusiems Lietuvos laisvę.
Atmintis visad liks gyva. Ir liudys.
