Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje prie paminklo Žuvusiems už Lietuvos laisvę ir Nežinomo kareivio kapo, svarbiausių Lietuvai valstybinių švenčių dienomis, jau 30 metų iškilmingai pakeliama bei nuleidžiama Vyčio Kryžiaus ordino vėliava. Šią garbingą ceremoniją ir šiandien atlieka Vytauto Didžiojo 2-osios šaulių rinktinės Vėliavos būrio šauliai.
Unikalių apeigų, skirtų kovose už Lietuvos laisvę ir Nepriklausomybę žuvusiems kariams pagerbti, ištakų galima ieškoti dar XX a. 3 deš. pradžioje. Kaip tik tuo metu Karo muziejaus viršininko gen. ltn. Vlado Nagevičiaus iniciatyva karo invalidai pradėjo vykdyti Lietuvos Nepriklausomybės kovose žuvusių karių pagerbimo ceremoniją, kas dieną pakeldami bei nuleisdami Vyčio Kryžiaus ordino vėliavą ir kartu atiduodami pagarbą šalies valstybinei bei tautinei vėliavoms. Ši ceremonija, kaip ir pats Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelis, tapo nepriklausomybę paskelbusios tautos valstybingumo, laisvės ir pagarbos simboliu. Sovietmečiu išniekinta sodelio erdvė, sunaikinti paminklai ir ilgus metus drausta ceremonija buvo atkurta paskelbus Lietuvos nepriklausomybę ir gyvuoja iki pat šių dienų.
1991 m. rugsėjo 8 d. Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje prie paminklo Žuvusiems už Lietuvos laisvę ir Nežinomo kareivio kapo buvo atgaivinta beveik prieš penkis dešimtmečius nutraukta žuvusiųjų pagerbimo ceremonija. Visgi ji nebuvo tokia, kokią kas dieną atlikdavo Karo invalidai seniau. Pirmą kartą, kaip vėliau ir kelis metus, buvo keliama ne Vyčio Kryžiaus ordino, o Vytauto Didžiojo vėliava. Ceremonijos scenarijus buvo atkurtas remiantis senuoju pavyzdžiu. Nors esminė idėja buvo visą tuometinę Vytauto Didžiojo karūnavimo šventę sukurti kuo įdomesnę, o ceremoniją kuo unikalesnę, tačiau trūko daugelio dalykų. Visų pirma, Vyčio Kryžiaus ordino vėliava nebuvo pasiūta. Antra, buvo gana sunku pasisiūti uniformas ir gauti visą ceremonijos inventorių. Patys ceremonijos dalyviai ir vykdytojai LŠS nariai dalyvavo su savo uniformomis.
Vieni iš šios idėjos iniciatorių buvo LŠS nariai, jie pradėjo vykdyti ceremoniją. Tačiau šias pareigas galėjo atlikti tik nusipelnę šauliai, buvę tremtiniai, politiniai kaliniai. Ceremoniją, vadovaujami vado V. A. Bieliūno, pirmąjį kartą atliko LŠS Kauno Vytauto Didžiojo rinktinės IV kuopos šauliai: S. Dovydaitis, Zenkus, B. Stanevičius, J. Armonaitis, P. Jačėnas ir kiti. Nuo 1994 m. vėliavos buvo keliamos prie paminklo Žuvusiems už Lietuvos laisvę ir Nežinomo kareivio kapo, o kėlė, pagal senąją tradiciją, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriai.
Ši ceremonija darė įspūdį visuomenei. Pats valstybės virsmas ir senų tradicijų susigrąžinimas rodė tautos atgimimą ir savo egzistencijos teisėtumo patvirtinimą.
Tad šią ceremoniją buvo numatoma tęsti ir vykdyti ir per kitas valstybei svarbias šventes: Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją, Liepos 6-ąją, Rugsėjo 8-ąją (vėliau ši diena nebuvo minima) ir Lapkričio 23-iąją.
Ceremonijos atgaivinimo iniciatyva neliko nepastebėta nei visuomenės, nei atsikūrusių organizacijų. Tuometinis LŠS centro valdybos pirmininkas Gediminas Jankus įsakymu Nr. 024 Už aktyvų dalyvavimą, ruošiant ir atgaivinant Vytauto Didžiojo Karūnavimo dienos (rugsėjo 8 d.) istorines tradicijas išreiškė padėkas šiems žmonėms: šauliams Arvydui Pociūnui ir Liutaurui Trumpuliui, Vytauto Didžiojo rinktinės vadui Algirdui Kodelskiui ir visiems dalyvavusiems iškilmėse šauliams, Vytauto Didžiojo rinktinės IV kuopos vadui Vaidotui Bieliūnui ir kuopos šauliams, aktyviai dalyvavusiems vėliavos pakėlimo ir nuleidimo ceremonijoje.
Parengta pagal Erikos Kisieliūtės tekstą „Pagarba laisvę gynusiems kariams. Vyčio kryžiaus ordino vėliavos ceremonija Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje 1991–2016 m.„ Visą tekstą skaitykite ČIA.
