1954 m. kovo 7 d. Čikagoje, Lietuvių auditorijos mažojoje salėje, Tėvynės mylėtojų draugijos 2-osios kuopos organizuotame Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėjo, ideologo ir pirmojo viršininko Vlado Gerardo Putvinskio mirties 25-ųjų metinių minėjime buvęs Šaulių sąjungos viršininkas plk. Mykolas Kalmantas paskelbė organizacijos atkūrimą Lietuvos šaulių sąjungos tremtyje (LŠST) pavadinimu.
Tarpukario Lietuvos garbingiausios ir gausiausios tautinės organizacijos atkūrimo paskelbimą ovacijomis sutiko visi minėjimo dalyviai.
Organizacijos atkūrimo paskelbimas buvo tik atlikto milžiniško darbo rezultato preambulė, nes ateityje laukė nė ką sunkesnis darbas suburiant tarpukario Lietuvos šaulius, įteisinant organizaciją JAV ir Kanados (Organizacijos atkūrimo branduolio pasitarimuose buvo nutarta LŠS atkurti JAV ir Kanadoje) jurisdikcijoje, paruošiant organizacijos vidaus teisinius dokumentus, išrenkant LŠST vadovybę ir kt. Paskelbus apie organizacijos atkūrimą, Organizacijos atkūrimo branduolio posėdyje buvo sudaryta Laikinoji LŠST Centro valdyba.
Įteisinant organizaciją ir ruošiant organizacijos vidaus teisinius dokumentus didžiausia atsakomybė krito ant V. G. Putvinskio vaikaičio, LŠST Laikinosios centro valdybos sekretoriaus Vaidievučio Andriaus Mantauto pečių. Jis ne kartą lankėsi Vašingtone ir Toronte LŠST įteisinimo ir leidimo reikalais. Ir tas darbas greitai davė rezultatus. Jau 1954 m. liepos 11 d. Toronte buvo įsteigtas pirmasis šauliškas vienetas tremtyje – Toronto šaulių klubas.
Tuoj pat po Toronto šaulių klubo įsteigimo buvo pradėta galvoti apie šaulių vieneto organizavimą Čikagoje. Rugpjūčio mėn. pradžioje LŠST LCV sekretorius V. A. Mantautas eilinį kartą lankėsi Vašingtone, kur susitiko su Lietuvos nepaprastuoju pasiuntiniu ir įgaliotuoju ministru Povilu Žadeikiu, Lietuvos Respublikos ambasados patarėju Juozu Kajecku, P. Kersteno komiteto (Komitetas komunizmo nusikaltimams tirti) atstovu Edward M. O‘Connor ir kitais įtakingais politikais bei visuomenės veikėjais. Jų patarimai padėjo gauti teigiamus pritarimus dėl organizacijos atkūrimo JAV Teisingumo departamente. Svarbiausia, kad Šaulių sąjunga nebuvo įtraukta į JAV Teisingumo departamento subversyvinių organizacijų sąrašą.
Šią informaciją V. A. Mantautui perdavus LŠST LCV, buvo nutarta pagrindinį LŠST vienetą steigti ir registruoti Ilinojaus valstijoje. LŠST Laikinosios centro valdybos įgaliotas LŠST LCV II-asis sekretorius Alfas Valatkaitis rugpjūčio 15 d. Čikagoje sušaukė pirmojo šaulių vieneto JAV steigiamąjį susirinkimą ir įsteigė Čikagos šaulių klubą.
Steigiamajame susirinkime dalyvavo J. Dambrauskas, K. Dudėnas (Kazys Dudėnas – V. G. Putvinskio dvaro Graužikuose ūkvedys, Graužikų šaulių būrio vadas), S. Grigaliūnienė, plk. M. Kalmantas, A. Kybartienė, V. A. Mantautas, A. Markūzienė, T. Serapinienė, I. Serapinas, A. Šuopys ir A. Valatkaitis.
Šio steigiamojo susirinkimo metu buvo išrinkta laikinoji klubo valdyba: plk. M. Kalmantas – pirmininkas, A. Kybartienė – vicepirmininkė, T. Serapinienė – skretorė, J. Dambrauskas – iždininkas ir A. Valatkaitis – atsakingas už kultūros ir jaunimo reikalus.
Susirinkimo metu, Klubo steigėjams paprašius, LŠST LCV sekretoriui V. A. Mantautui buvo pavesta pagal Vašingtone gautus patarimus paruošti Klubo taisykles, išversti į anglų kalbą ir išsiųsti į Ilinojaus valstijos administracijos sekretoriatą registracijai. Tas darbas buvo baigtas lapkričio 10 d. ir 1955 m. sausio 26 d. Klubo taisyklės buvo oficialiai registruotos ir Klubui išduotas leidimas veikti. Šis leidimas patvirtino uniformą ir veiklos sritis – kultūrinę ir sporto.
Pradžioje negausus šaulių klubas – kuopa ėmėsi energingos veiklos. Susikūrė meno būrelis, kuris statė scenos veikalus, organizuodavo renginius, paminėjo Šaulių sąjungos įkūrimo metinių minėjimą, surengė šaulių susipažinimo su visuomene vakarus, aktyviai įsijungė į Lietuvos išlaisvinimo nuo sovietinės okupacijos darbą, uniformuotų šaulių rikiuotės savo organizuotuose bei tautiškų organizacijų renginiuose ir Šv. Mišių pamaldose bažnyčiose sukėlė susidomėjimą Čikagos lietuvių bendruomenėje.
Nepraėjus nei vieneriems metams nuo klubo įsteigimo, klubas-kuopa turėjo per 200 narių. Reikia paminėti, kad 1989 m. (jau tuomet rinktinėje) buvo užregistruota 900 šaulių ir tai buvo aktyvios šaulių veiklos rezultatas.
1974 m. sausio 1 d. kuopa, pakankamai išaugusi ir turėjusi šaulių vienetus įvairiuose Čikagos rajonuose, persiorganizavo į Vytauto Didžiojo šaulių rinktinę.
Sėkmingai organizuojant įvairius renginius ir į juos pritraukiant vis daugiau Čikagos lietuviškosios visuomenės, buvo pradėta galvoti apie savo būstinę (nuomojant įvairias sales ar erdves savo renginiams, tekdavo mokėti nemažus nuompinigius). Namui įsigyti buvo sudaryta komitetas, kuris kontroliavo visą namo įsigijimo procesą. Lėšos namui pirkti ir jį pertvarkyti pagal šaulių reikalavimus buvo pačių šaulių suaukotos arba beprocentinei paskolintos.
Po dviejų metų – 1976 m. gegužės 1 d. Čikagoje buvo atidaryti ir pašventinti pirmieji už Lietuvos ribų Vytauto Didžiojo šaulių namai .
Praėjo 70 metų nuo Čikagos šaulių klubo įkūrimo, tačiau rinktinė šauliai, nors gretos ir suretėjusios, šventai vykdo duotą priesaiką ir propaguoja, dabar jau naujajai lietuvių kartai Čikagoje, Šaulių sąjungos įkūrėjo, ideologo ir pirmojo viršininko Vlado Gerardo Putvinskio suformuluotas organizacijos ideologijos nuostatas.
Belieka rinktinės vadui Linui Marganavičiui ir jo vadovaujamiems broliams ir sesės šauliams palinkėti stiprybės ir ryžto kilniuose darbuose mūsų brangios Lietuvos, Šaulių sąjungos ir tautos labui.
Tekstą parengė Stasys Ignatavičius,Lietuvos šaulių sąjungos V. Putvinskio-Pūtvio klubo prezidentas.