Vakarų (jūros) šaulių 3-ioji rinktinė

Prieš Klaipėdos kraštą prijungiant prie Lietuvos ir įsteigiant šaulių rinktinę, Klaipėdoje veikė „slaptieji šauliai“, kurie aktyviai dalyvavo kovos veiksmuose 1923 m. sausio 10–15 d. Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos (Klaipėdos krašto sukilimas) operacijoje.

Pirmoji Klaipėdos (XX) rinktinės valdyba buvo išrinkta 1923 m. kovo 18 d., jos pirmininku išrinktas Vilius Šaulinskis. Rinktinė įsteigta – gegužės 1 d., o oficialus Klaipėdos šaulių būrys – birželio 7 d. Pirmasis Klaipėdos krašto šaulių būrių atstovų suvažiavimas įvyko 1923 m. gruodžio 9 d., o Klaipėdos šaulių rinktinės būrių atstovų suvažiavimas – gruodžio 27 d. Šilutėje. Šiame suvažiavime buvo išrinkta naujoji rinktinės valdyba, priimta dėvėti žalsvos spalvos uniformą, kuri netrukus buvo patvirtinta LŠS Centro valdyboje. Rinktinė Klaipėdos krašte atidarė lietuviškus knygynus, turėjo net 12 chorų, 2 orkestrus, teatrą ir sporto klubų, vesdavo lietuvių kalbos kursus. Nuo 1924 m. leido savaitraštį „Pajūrio sargas“, nuo 1927 m. – „Klaipėdos garsas“, 1934 m. buvo įsteigtas Klaipėdos jūrų šaulių būrys, kuris buriavimui turėjo savo laivą.

Klaipėdos šaulių (XX) rinktinė nustojo gyvuoti 1939 m. kovo 2 –23 d., kai Klaipėdos kraštą užėmė Vokietija.

1990 m. sausio 10 d. susirinkę klaipėdiečiai V. Vaškys, J. Šilinskas, J. Montrimas ir A. Sadauskas nutarė steigti (atkurti) Klaipėdos šaulių būrį ir jie sudarė būrio atkūrimo iniciatyvinę grupę. 1990 m. vasario 2 d. įvyko būrio steigimo susirinkimas. Pirmuoju būrio vadu išrinktas Vytautas Vaškys. 1990 m. balandžio mėn. įvyko rinktinės steigiamasis susirinkimas, kuriame dalyvavo šauliai iš Klaipėdos, Šilutės, Pagėgių, Priekulės, Šilalės ir Plungės.